AFP-BNS
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad praėjęs mėnuo trečius metus iš eilės buvo karščiausias pasaulyje rugsėjis nuo duomenų fiksavimo pradžios.
„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad šių metų rugsėjis neviršijo 2023-iaisiais pasiekto rekordo, tačiau jis buvo tik nežymiai vėsesnis nei pernai.
„Pasaulinė temperatūra iš esmės nesikeičia – nuolatinė aukšta sausumos ir jūros paviršiaus temperatūra atspindi nuolatinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimąsi atmosferoje“, – pareiškė ES stebėsenos centro strateginė vadovė klimato klausimais Samantha Burgess (Samanta Berdžes).
Skelbiama, kad praėjęs mėnuo buvo 1,47 laipsnio Celsijaus šiltesnis už priešindustrinį lygį – tai pavojingai arti kritinės 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurios šalys susitarė neperžengti 2015-aisiais pasiektame Paryžiaus klimato susitarime.
Nors gali atrodyti, kad toks temperatūros kilimas nėra reikšmingas, mokslininkai perspėja, kad nuolatinis šilimas kenkia planetai, didindamas ekstremalių orų riziką ir sukeldamas destruktyvius klimato lūžio taškus.
Dėl žmonijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visų pirma dėl iškastinio kuro, kuris masiškai deginamas nuo pramonės revoliucijos laikų, pasaulinė temperatūra nuolat kyla.
Mokslininkai teigia, kad šie metai bus treti karščiausi nuo 2023-iųjų. Skelbiama, kad pastarieji mėnesiai vos šiek tiek atsilieka nuo 2023-iaisiais pasiektų aukščiausių temperatūros rekordų.
Kitą mėnesį Brazilijoje vyks kasmetinės JT klimato derybos, kuriose valstybės sieks susitarti dėl kolektyvinio atsako į klimato kaitą.
Tačiau didžiosios pasaulio ekonomikos nepakankamai sparčiai mažina išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos scenarijų. Be to, daugelis šių šalių aktyviai plečia įvairiausius projektus, susijusius su nafta, anglimi ir dujomis.
ES klimato prievaizdas naudoja milijardus matavimų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių, kad galėtų tirti klimato kaitą.
Jo duomenys kaupiami nuo 1940-ųjų, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo šerdys, medžių rievės ir koralų skeletai, leidžia mokslininkams išplėsti savo išvadas remiantis daug senesniais duomenimis.
Mokslininkai teigia, kad dabar išgyvenamas laikotarpis greičiausiai yra šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.
