AFP-BNS
Vakarų Europoje šiemet užfiksuotas karščiausias birželis per visą stebėjimų istoriją, žemyną užplūdus alinantiems karščiams, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) klimato stebėjimo tarnyba.
Europą šią savaitę užklupo nauja karščio banga po rekordinės birželio bangos ir neįprastai ankstyvo pavasario karščių gegužę.
ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, vidutinė birželio temperatūra Vakarų Europoje siekė 20,74 laipsnio Celsijaus ir buvo daugiau nei trimis laipsniais aukštesnė už 1991–2020 metų normą. Taip buvo pagerintas ankstesnis šio regiono rekordas, pasiektas 2025-ųjų birželį.
„Šiltėjančiame pasaulyje matysime daugiau karščio bangų“, – sakė Samantha Burgess (Samanta Berdžes), Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF), valdančio „Copernicus“, strateginė vadovė klimato klausimais.
„Jos bus intensyvesnės, truks ilgiau ir apims daugiau geografinių vietovių“, – naujienų agentūrai AFP teigė S. Burgess.
„Copernicus“ duomenimis, pasaulyje ir visoje Europoje tai buvo antras karščiausias birželis per visą stebėjimų istoriją, žmonių sukeltai klimato kaitai toliau auginant temperatūrą.
Birželį pasaulinė temperatūra buvo 1,39 laipsnio Celsijaus aukštesnė už apskaičiuotą ikipramoninio laikotarpio (1850–1900 metų) vidurkį.
Pasaulio vandenynuose užfiksuota aukščiausia birželio temperatūra istorijoje, o tam įtakos turėjo Ramiojo vandenyno tropinėje dalyje besiformuojantis ir, prognozuojama, stiprėsiantis „El Nino“ reiškinys.
„Esame pereinamajame taške, kai klimato kaita iš abstrakčios statistinės ateities problemos, apie kurią skaitome ataskaitose, virsta konkrečiu dabarties ir kasdienį gyvenimą trikdančiu reiškiniu“, – sakė S. Burgess.
„Karščio kupolas“
Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje, o atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas šiame žemyne.
Birželis Europai buvo ypač negailestingas, nes „karščio kupolas“ – aukšto slėgio sistema, veikianti kaip verdančio puodo dangtis – keliose šalyse atnešė visų laikų ir mėnesio temperatūros rekordus.
Su karščio banga siejama tūkstančiai mirčių, daugiausia Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.
AFP analizė parodė, kad birželio 15–30 dienų karščio bangos metu daugiau nei du trečdaliai europiečių – 410 mln. žmonių – kentė didesnį nei 35 laipsnių karštį.
Birželio karščio banga „prisidėjo prie sunkių padarinių sveikatai, įskaitant su karščiu susijusias mirtis“, teigė „Copernicus“.
S. Burgess teigimu, viena iš priežasčių, kodėl birželio karščio banga buvo tokia intensyvi, buvo didelė drėgmė.
„Buvo itin drėgna, o tai reiškė, kad žmonės nepajuto palengvėjimo naktį. Taigi turėjome kelias tropines naktis iš eilės“, – sakė ji.
Viduržemio jūros regione užfiksuota rekordinė jūrinė karščio banga, karščiai taip pat užklupo žemyno Atlanto vandenyno pakrantes, o tai kelia pavojų ekosistemoms.
„Kai jūra šilta, naktį sulaukiame mažiau atgaivos, nes iš vandenyno neateina vėsa. Nėra jūros brizo“, – teigė S. Burgess.
Sausi orai padidino sausrų pavojų Rytų Europoje ir prisidėjo prie miškų gaisrų Pirėnų pusiasalyje bei Prancūzijos pietuose.
Senesni pastatai
Klimato mokslininkų tinklas „World Weather Attribution“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad Europos birželio karščio banga buvo „stipriausia kada nors užfiksuota“, remiantis trijų dienų vidutinės piko temperatūros prognoze tiriamame regione.
Anot šių mokslininkų, tokia karščio banga būtų buvusi „praktiškai neįmanoma“ be klimato kaitos įtakos. Panašus reiškinys 2003-iųjų birželį būtų buvęs maždaug 2 laipsniais vėsesnis.
S. Burgess pabrėžė, kad Europai reikalingi prisitaikymo planai, padedantys susidoroti su klimato kaita.
„Daugybė nuostabių pastatų visoje Europoje buvo pastatyti prieš šimtus metų, ir tų laikų klimato nebėra“, – sakė ji.
S. Burgess teigimu, pasaulis turi kuo greičiau pasiekti nulinį grynąjį emisijų kiekį, atsisakydamas iškastinio kuro deginimo.
„Karščio bangos tuo labiau stiprės, kuo daugiau iškastinio kuro emisijų išmesime į atmosferą“, – įspėjo ji.
