BNS/Tie2.lt
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,16 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 2,4 proc. daugiau nei paskutinįjį 2023-ųjų ketvirtį ir 10,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,25 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 2,1 proc. mažiau nei paskutinįjį 2023-iųjų ketvirtį ir 12,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, privačiame – 2,12 tūkst. eurų – atitinkamai 4,5 ir 9,3 proc. daugiau, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 2 proc.: viešajame sektoriuje mažėjo 2,1 proc., privačiame – padidėjo 4,1 procento.
Per metus jis padidėjo 8,9 proc.: viešajame sektoriuje – 11 proc., privačiajame – 8,2 proc.
Vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 7,4 proc. finansinės ir draudimo srityse iki 13,8 proc. žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos srityse.
Vidutinis užmokestis „į rankas“ sausį–kovą siekė 1,33 tūkst. eurų – 2,2 proc. daugiau nei spalį–gruodį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje jis mažėjo 1,9 proc. iki 1,38 tūkst. eurų, privačiame – augo 4,3 proc. iki 1,31 tūkst. eurų.
Per metus vidutinis užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje augo 11,6 proc., privačiajame – 8,7 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas.
Metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
