BNS

Aukštos temperatūros ir poreikis vėsintis birželį didino elektros suvartojimą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir „NordBalt“ ribojimų daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės, todėl augo elektros kaina. Mėnesio viduryje pradėjo veikti dienos eigos aukcionai.

Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 92 eurai už megavatvalandę (MWh) arba 21 proc. daugiau nei gegužę, kai ji kainavo 76 eurus. Šiemet  birželio elektros kaina 8 proc. mažesnė nei pernai ir 143 proc. mažesnė nei užpernai.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didelė oro temperatūra, elektros suvartojimo augimas dienos metu, vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis, ir išaugusi šiluminių jėgainių gamyba.

„Praėjusį mėnesį fiksavome spartų elektros suvartojimo augimą ir penktadaliu augusias elektros kainas. Nors įprastai Lietuvoje didžiausias elektros suvartojimas būna fiksuojamas ryte ir vakare, tačiau birželį ši tendencija pasikeitė. Dėl karščių ir augusio poreikio vėsintis didžiausias suvartojimas vasarą fiksuojamas link vidurdienio“, – pranešime teigė ji.

Pavyzdžiui, birželio 14 dieną, 11 val. elektros suvartojimas siekė net 1767 MW.

Pasak A. Krasauskienės, vasarą Lietuvoje vidutinė vėjo jėgainių gamyba yra nedidelė, o saulės generacija vakarais irgi slopsta. Taip pat trūksta pigesnės elektros importo pralaidumų iš Skandinavijos: vis dar neveikia „EstLink 2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o dėl aukštų temperatūrų antroje birželio pusėje buvo apriboti „NordBalt“ jungties pralaidumai. Karščiausiomis dienomis maksimali prekyba su Švedija siekdavo apie 500 MW iš įprastai prieinamų 700 MW.

Vidutinė elektros kaina birželio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 91,7 euro už MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 223,2 ir 98 eurus už MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 913 gigavalandžių (GWh). Palyginti su geguže, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 5 proc.

Saulės jėgainės birželį gamino daugiausiai – apie 40 proc. visos Lietuvos gamybos.

Importas į Lietuvą siekė 642 GWh, palyginti su gegužės duomenimis, jis augo 10 proc. nuo 582 GWh. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73 proc., o iš Lenkijos importuota 27 proc. Eksportas praėjusį mėnesį, lyginant su geguže, išaugo ketvirtadaliu.

Iš viso Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei gegužę, kai gamyba siekė 638 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 65 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina išliko brangiausia Baltijos jūros regione ir siekė 105,5 euro už MWh. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas šiaurinėse Skandinavijos prekybos zonose, kur elektros kainos augo apie 40 proc. – nuo 15 euro iki 21 euro už MWh.