Pranešimas spaudai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojas, manantis, jog darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK) su prašymu išnagrinėti darbo ginčą, pavyzdžiui, dėl neteisėto atleidimo, laiku ir teisingai neišmokėto darbo užmokesčio ir kt.
„Kreipdamiesi į DGK, darbuotojai neretai daro klaidų, tačiau jų galima išvengti žinant pagrindinius kreipimosi reikalavimus ir svarbiausius darbo ginčų nagrinėjimo aspektus“, – pažymi VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė ir išskiria dažniausiai daromas klaidas.
1. Praleidžiamas kreipimosi terminas. Į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą galima kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per 1 mėnesį nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisių pažeidimą.
Praleistas prašymo pateikimo terminas DGK sprendimu gali būti atnaujintas, tačiau tik tais atvejais, kai termino praleidimo priežastis DGK pripažįsta svarbiomis, t. y. kai išskirtinės ir nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę ieškovui laiku kreiptis į DGK. Tokiu atveju teikiamame prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo svarbu nurodyti termino praleidimo priežastis. Teisės aktuose neįtvirtintas svarbių priežasčių sąrašas, todėl DGK, spręsdama dėl termino atnaujinimo, kiekvieną situaciją vertina individualiai.
Skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad jeigu DGK praleisto termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo galima kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. „Šio termino pasibaigimas ir neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą – terminui pasibaigus ir DGK jo neatnaujinus, ginčo šalis turi teisę perkelti darbo ginčo nagrinėjimą į teismą“, – akcentuoja I. Janukevičienė.
2. Nepasirašomas prašymas. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą DGK turi būti pateikiamas tokiu būdu, kuris leistų identifikuoti prašymą teikiantį asmenį ir patikrinti prašymo autentiškumą.
I. Janukevičienė pažymi, kad praktikoje dažnai susiduriama su problema, kai el. paštu pateikiami nepasirašyti prašymai, ir paaiškina prašymo pateikimo būdus: „Prašymas turi būti pasirašytas fiziniu arba elektroniniu parašu. Užpildytą ir pasirašytą prašymą galima atsiųsti elektroniniu paštu, registruotuoju laišku arba pateikti artimiausiame VDI teritoriniame skyriuje. Rekomenduojame užpildyti ir pateikti pasirašytą pavyzdinę prašymo formą. Taip pat užpildyti ir pateikti prašymą galima per elektroninių paslaugų sistemą „Mano VDI“, prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.“
3. Nenurodomi arba neaiškiai suformuluojami reikalavimai. Kreipiantis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą svarbu nurodyti ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, pavyzdžiui, reikalaujant priteisti darbo užmokestį, kompensaciją ar kitą išmoką, nurodoma tiksli suma. I. Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašyme nenurodomi reikalavimai arba jie suformuluojami neaiškiai, pavyzdžiui, reikalaujama tiesiog „išspręsti problemą“ ir kt.
4. Nepateikiami įrodymai, nenurodomos reikšmingos aplinkybės. Kreipiantis į DGK taip pat labai svarbu prašyme nurodyti ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti turimus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai. „Atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir ginčo pobūdį, DGK galima pateikti įvairius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį, įsakymų kopijas, atsiskaitymo lapelius, elektroninius susirašinėjimus, pavyzdžiui, elektroninius laiškus, SMS žinutes, garso ar vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kita“, – primena I. Janukevičienė.
5. Keliami DGK kompetencijai nepriskirti reikalavimai. Pastebima, kad darbuotojai ne visada atskiria, kuriais atvejais reikia kreiptis į DGK su prašymu, o kuriais – į VDI su skundu. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai prašo DGK atlikti patikrinimą ir pan., nors tokie veiksmai nepriskiriami DGK kompetencijai.
„DGK sprendžia individualius darbo ginčus ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. DGK gali įpareigoti kitą šalį atkurti pažeistas teises, priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, nutraukti arba pakeisti teisinius santykius ir kt. Priešingai, į VDI su skundu kreipiamasi dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių pritaikymo, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo, nelegalaus darbo, psichologinio smurto, netinkamai tvarkomos darbo laiko apskaitos ir kita. Jeigu patikrinimo metu nustatomi teisės aktų pažeidimai, darbdaviui gali būti surašytas reikalavimas juos pašalinti, pažeidimų protokolas“, – paaiškina skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
Taigi prieš kreipiantis svarbu įvertinti, kokio rezultato siekiama: jeigu norima išspręsti konkretų darbo ginčą ir apginti savo galimai pažeistas teises, galima kreiptis į DGK, o jeigu norima pranešti apie galimą pažeidimą ir inicijuoti patikrinimą – į VDI.
