BNS

Žemaitijos Varnių regioniniame parke esantį Debesnų draustinį iki 2027 metų rudens ketinama dar labiau pritaikyti lankymui. Čia už 51 tūkst. eurų norima įrengti maždaug 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto rekreacinę infrastruktūrą.

„Dabar lankytojams, atvykstantiems su automobiliais, nėra kur sustoti, turi juos toliausiai pasilikti ir labai nepatogu ir dėl saugumo, ir dėl pasiekimo“, – BNS teigė Telšių savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Šarūnė Žebrauskaitė-Lekavičienė.

Kaip BNS sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regioninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas, automobilių aikštelė reikalinga, nes dabar norint pasiekti taką reikia pereiti kelią, žmonės mašinas palieka tam nepritaikytoje vietoje šalia Varnelės upės.

„Kelias yra regioninis, srautas nelabai didelis, bet juo galima važiuoti 90 km per valandą greičiu. Kad maži vaikai, lėčiau einantys nenukentėtų… Ta aikštelė mūsų planuose jau kokį dešimtmetį. Tiek laukiam jos“, – BNS sakė jis.

Anot A. Bajorūno, pernai atnaujinus medinį taką jis pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Varnių regioninio parko atstovo teigimu, einant 2,5 km ilgio De­bes­nų bo­ta­ni­niu ta­ku galima išvysti išskirtinę že­ma­pel­kės auga­li­ją: čia auga pusšimtis retų augalų, iš kurių maždaug 15 įrašyta į Raudonąją knygą. Pavasarį čia žydi gegužraibinių šeimos augalai – lietuviškos orchidėjos, skleidžiasi maistui vabzdžius gaudančios saulašarės, skaideniai bei tuklės, sutinkamas baltasis garnys, perkūno oželis.

Pasak A. Bajorūno, 2001 metais įsteigtas 289 hektarų ploto Debesnų telmologinis draustinis unikalus ir tuo, kad jame yra su gyvenama teritorija besiribojanti pelkė.

„Visiškai šalia miesto (Varnių – BNS) likusi įspūdinga ir visai neblogos būklės pelkė. Prie miestų teritorijų beveik niekur nėra išlikusių daugiau tokių pelkių. Lietuvoje pelkių, kurios nebūtų pažeistos melioracijos, irgi likę nedaug“, – tvirtino A. Bajorūnas.

Be automobilių aikštelės, draustinyje planuojama pastatyti lauko tualetus.

Varnių regioninio parko atstovo teigimu, nauja infrastruktūra pagerins draustinio pasiekiamumą, padidins lankytojų srautus. Didžiąją dalį lėšų projektui skiria Europos Sąjunga.