Parengta pagal The Financial Time

Kremliui teks priimti sudėtingus sprendimus rengiant 2026 m. biudžetą, nes didėja spaudimas Rusijos karo ekonomikai. Apie tai rašo Financial Times.

Leidinys pažymi, kad Rusijos karo ekonomika rodo nerimą keliančius signalus. Jei pirmuosius karo prieš Ukrainą metus Maskvai pavyko išlaikyti ekonominę situaciją stabiliai dėl aukštų naftos ir dujų kainų bei karinių išlaidų, kurios skatino aukštus atlyginimus ir vartojimą, tai po kelerių metų augančių karinių išlaidų, sulėtėjusio augimo, stipraus rublio ir žemų naftos kainų derinys verčia Rusijos valdžią priimti sunkius sprendimus.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. pajamos iš energetikos sumažėjo 20 %, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Leidinys primena, kad analitikai prognozuoja BVP augimą 1,4 % iki šių metų pabaigos, palyginti su 4,3 % 2024-aisiais, ir nesitiki, kad per ateinančius trejus metus jis viršys 2 %. Blogiausiu atveju šalis gali susidurti su rimta recesija, perspėjo centrinis bankas.

„Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo karo pradžios, Rusija nerodo jokių ženklų, kad norėtų atsisakyti karo ekonomikos. Priešingai – Putino kelionė į Kiniją tik pademonstravo alternatyvias užsienio politikos partnerystes, kurias Kremlius toliau plėtoja tęsiantis karui“, – rašoma straipsnyje.

Tuo pat metu ekonomistai pažymi, kad ribotos vidaus ekonomikos galimybės, kurių neįmanoma kompensuoti vien naujomis prekybos sutartimis, tampa vis akivaizdesnės. Pagrindinės naftos ir dujų pajamos išlieka žemos. Tikimasi, kad Rusija baigs metus su gerokai didesniu biudžeto deficitu nei planuota.

Pasak FT, šis deficitas daro spaudimą vyriausybei, rengiančiai 2026 m. biudžetą, kuris turi būti pristatytas rugsėjo viduryje. Leidinys priminė Putino žodžius, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį biudžeto deficitas pasiekė 4,9 trln. rublių (61 mlrd. JAV dolerių) – apie 2,2 % BVP, palyginti su pirminiu tikslu – 0,5 % BVP.

Finansų ministras Antonas Siluanovas neseniai pranešė Putinui, kad vyriausybė ieško „finansinių išteklių“, kad galėtų įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, remiantis Kremliaus pareiškimu.

„Nedidelis išlaidų mažinimas biudžete greičiausiai palies nekarinius infrastruktūros projektus ir subsidijas ne pagrindinėms sritims, tokioms kaip futbolo klubai ar nuostolingos sanatorijos“, – rašo straipsnio autoriai.

Ekspertų teigimu, jei Rusija žengs šiuo keliu, galės sutaupyti apie 2 trln. rublių (2,5 mlrd. JAV dolerių). Ekonomistai mano, kad likusį deficitą bus galima padengti pasiskolinus, o skolų aptarnavimas tapo pigesnis po to, kai birželį centrinis bankas pradėjo mažinti palūkanų normas nuo rekordinio 21 % iki 18 %.

Rusija taip pat gali panaudoti savo rezervinį fondą, tačiau tai mažiau patrauklus variantas, nes Maskva jau išleido pusę šio fondo karui finansuoti. Užsienyje esantys Rusijos aktyvai tebėra įšaldyti dėl Vakarų sankcijų.

Rusijos ekonomikos ekspertas iš Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto Janis Klugė teigė, kad 2025 m. atsiranda iššūkių, kurių anksčiau nebuvo, ir pirmą kartą biudžete tenka ieškoti tikrų kompromisų.

Nuo 2022 m. besikaupiančios problemos apima ir didelį darbo jėgos trūkumą, sunkumus vykdant tarpvalstybinius mokėjimus po Vakarų sankcijų įvedimo bei infliaciją.

„Nepaisant augančio spaudimo, Rusijos valdžia laikosi Stalino laikų požiūrio – „viskas frontui, viskas pergalei“, ir nuo plataus masto invazijos pradžios karinės išlaidos nominalia išraiška beveik padvigubėjo“, – rašo leidinys.