BNS

2025-ųjų pabaigoje baigtas tiesti automagistralės „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ kainavo 19,2 mln. eurų (su PVM) daugiau nei buvo sutarta pradžioje – dėl papildomų darbų sutarties vertė išaugo nuo 187,2 mln. iki 206,3 mln. eurų (su PVM).

12 kilometrų ilgio atkarpą rekonstravo kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“, sutartį su ja „Via Lietuva“ pasirašė 2024 metų gegužę, o darbai baigti pernai spalį.

Kaip BNS teigė „Via Lietuva“, bendrovė rangos darbus jau baigė, šiuo metu vyksta jų užbaigimo procedūros – forminami galutiniai faktiškai atliktų darbų apimčių pakeitimų aktai.

Kaip matoma viešųjų pirkimų sistemoje, vien šiemet „Via Lietuva“ įregistravo 17 sutarties keitimo dokumentų, paskutinis – rugsėjo 14 dieną.

„Via Lietuva“ BNS teigė, kad nuo sutarties pasirašymo dienos su „Kauno tiltais“ sudaryti iš viso 54 susitarimai dėl papildomų darbų bei tikslinant jų apimtis.

„Sutarties vertė yra padidėjusi 16 mln. eurų (be PVM). Tai sudaro apie 10 proc. sutarties vertės. Pagal sudarytą rangos sutartį pakeitimai be papildomo viešojo pirkimo galimi iki 15 procentų“, – komentare BNS nurodė įmonė.

„Nors papildomų darbų kiekis procentais nėra išsiskiriantis, tokia suma susidaro dėl išskirtinai didelės rangos darbų sutarties vertės“, – pridūrė ji.

Anot „Via Lietuvos“, pradėjus kelio statybą buvo pastebėta, kad faktinė situacija skiriasi nuo projekto.

„Papildomi darbai buvo būtini tinkamam ir kokybiškam darbų vykdymui rangos metu fiksavus faktinės situacijos neatitikimą su projektine dokumentacija, atsiradus papildomų sprendinių poreikiui, kurie buvo būtini sutarčiai vykdyti, pavyzdžiui, dangų suvedimui su Lenkijos teritorija“, – teigė  valstybinių kelių valdytoja.

Pasak jos, finansiškai reikšmingiausias darbų pakeitimas buvo dėl paaiškėjusio silpno grunto – dėl to papildomų darbų vertė siekė 7,9 mln. eurų.

„Faktinės geologinės sąlygos objekto teritorijoje pasirodė ženkliai sudėtingesnės – aptikti papildomi silpni gruntai (durpės, dumblas, gitija), kurių pašalinimas buvo būtinas siekiant užtikrinti kelio konstrukcijos stabilumą, laikomųjų sluoksnių patikimumą ir projekto ilgaamžiškumą“, – BNS aiškino įmonė.

Anot jos, visi papildomi susitarimai yra viešinami, jie tikrinami ir tvirtinami visų statybos dalyvių – projektų vykdymo ir techninės priežiūros.

„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvoje.

Šis kelias jungia Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei kitomis Europos šalimis. Pasak „Via Lietuvos“, šis kelias svarbus ne tik civiliniams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.