AP-AFP-BNS

Pietvakarių Islandijos gyventojai šeštadienį toliau su nerimu laukė, ar neišsiverš po Reikjaneso pusiasaliu prabudęs ugnikalnis.

Civilinės saugos tarnybos sako, kad netgi tuo atveju, jei išsiveržimo nebus, tikriausiai praeis ištisi mėnesiai, kol iš pavojaus zonos evakuotiems gyventojams bus saugu grįžti namo.

Grindaviko žvejų miestelis buvo evakuotas prieš savaitę, magmai – pusiau išsilydžiusiai uolienai – murmant ir tekant po žeme, aidint tūkstančiams požeminių smūgių. Ji miestelyje paliko dantytą plyšį, kai kur iškeldama žemę aukštyn iki metro ir daugiau.

Islandijos meteorologijos biuras pranešė, jog labai tikėtina, kad išsiveržimas įvyks vienoje iš 15-os kilometrų magmos tunelio vietoje, panašiausia, jog į šiaurę nuo Grindaviko, šalia Hagafelo kalno.

„Nė viena šalis nėra geriau pasirengusi stichinėms nelaimėms nei Islandija“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir).

„Turime ilgametę patirtį, kaip kovoti su ugnikalnių išsiveržimais. Žinome, kad nebūtinai yra protingas sprendimas statyti, pavyzdžiui, gynybos mechanizmus, kai yra toks didelis neapibrėžtumas, kur gali įvykti išsiveržimas“, – sakė ji.

3,4 tūkst. gyventojų turintis Grindavikas yra įsikūręs Reikjaneso pusiasalyje, maždaug 50 km į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko, ir netoli Keflaviko oro uosto, Islandijos pagrindinio tarptautinių skrydžių centro.

Netoli esantis Žydrosios lagūnos geoterminis kurortas, viena iš Islandijos populiariausių turistų lankomų vietų, dėl ugnikalnio keliamo pavojaus uždarytas mažiausiai iki lapkričio pabaigos.

Grindaviko gyventojams kiekvienam penkioms minutėms leista grįžti namo, kad galėtų pasiimti vertingus daiktus ir naminius gyvūnus.

„Pagrindinis mūsų prioritetas – priimti šiuos žmones, užtikrinti, kad jie gautų tinkamą atlyginimą, ir surasti jiems tinkamą būstą ateinančioms savaitėms ar mėnesiams“, – sakė K. Jakobsdottir.

„Mes pasiūlėme parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti atlyginimus ateinantiems trims mėnesiams. Ir dirbame taip greitai, kaip tik galime, kad užtikrintume tiems žmonėms tinkamą būstą“, – sakė ji.

Reikjaneso pusiasalio vulkaninės sistemos ugnikalniai nuo 2021-ųjų po 800 metų ramybės būsenos buvo išsiveržę tris kartus, bet ankstesni išsiveržimai įvyko tolimuose slėniuose ir žalos nepadarė.

Islandija yra įsikūrusi virš vulkaninio karšto taško Šiaurės Atlante ir ugnikalnių išsiveržimai čia vidutiniškai fiksuojami kas ketverius–penkerius metus.

Daugiausiai žalos padarė Ejafjadlajokudlio išsiveržimas 2010 metais, ugnikalniui išspjovus didžiulius pelenų debesis į atmosferą. Europoje kelioms dienoms buvo nutraukti skrydžiai baiminantis, kad pelenai gali pakenkti lėktuvų varikliams.

Mokslininkai sako, kad naujas išsiveržimas greičiausiai išspjaus lavą, bet ne pelenų debesis.