AFP-BNS

Antradienį sukankant dešimtosioms Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) metinėms, šalies mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) susiduria su popierizmo kalnais, didėjančiomis išlaidomis ir neišsipildžiusiais iššūkiais.

Praėjusį mėnesį Mažųjų įmonių federacijos paskelbtas tyrimas parodė, kad 63 proc. su ES prekiaujančių Jungtinės Karalystės MVĮ per pastarųjų 12 mėnesių susidūrė su „reikšmingomis“ prekybos kliūtimis. Trečdalis apklaustųjų planuoja sumažinti arba nutraukti prekybą su ES pagal dabartinę teisinę sistemą.

Keturi verslo lyderiai pasidalijo savo patirtimi su AFP.

Specializuota įmonė

„Tai vis dar daro mums įtaką, – apie „Brexitą“ sakė mažų metalinių detalių gamybos įmonės „Brandauer“ vadovas Rowanas Crozieris (Rovanas Krouzeris). – Padariau viską, ką galėjau, bandydamas įtikinti savo darbuotojus, kad verslo požiūriu tai yra neteisingas sprendimas. Jei pažvelgtumėte į faktus ir skaičius, pamatytumėte, kad po „Brexito“ visų mūsų medžiagų pristatymo terminai pailgėjo.“

Prieš JK išstojimą iš ES, pasak R. Crozierio, „galėjome tikėtis, kad siunta iš Jungtinės Karalystės į ES ar atvirkščiai bus pristatyta per 24 ar 48 valandas. Jokių problemų. O dabar tai trunka mažiausiai savaitę.“

Ši Birmingame įsikūrusi įmonė yra viena iš nedaugelio pasaulyje, dirbančių su maždaug 0,05 milimetro storio metalais.

„Tiesą sakant, mūsų specializacija padėjo mums įveikti kai kurias „Brexito“ mums iškeltas problemas“, – pridūrė jos vadovas.

„Brexit“ šalininkas

„Aš myliu Europą. Problema buvo su Briuseliu“, – sako plienines konstrukcijas, pavyzdžiui, sandėlius, tiltus, elektros stulpus ir futbolo stadionus, statančios bendrovės „Reidsteel“ vadovas Simonas Boydas (Saimonas Boidas). – Viena iš didžiausių problemų Europoje ir pas mus… yra visa ta nesąmonė dėl anglies dioksido prekybos ir išmetamųjų teršalų.“

S. Boydas, tvirtas „Brexito“ šalininkas, yra nusivylęs, kad Didžioji Britanija nepasistūmėjo toliau, siekdama sušvelninti iš ES paveldėtų reglamentų poveikį.

„Lenktynės siekiant „nulinės taršos“ čia, Jungtinėje Karalystėje, yra savižudiškos. Užuot mažinę anglies dioksido kiekį atmosferoje, mes jį didiname, pirkdami plieną iš šalių už ES ribų, kur išmetamųjų teršalų kiekis yra daug didesnis. Išstojimas iš Europos Sąjungos mums nepadarė jokios žalos, bet ir nesuteikė tų privalumų, kurių tikėjomės“, – sakė jis.

Šiaurės Airijos atvejis

„Kiekviena įmonė nori veikti geriausioje įmanomoje rinkoje, turėdama geriausias įmanomas galimybes, – sako ventiliacijos sistemų gamybos įmonės „Brookvent“ vadovas Declanas Gormley (Deklanas Gromlis). – Manau, kad Europos Sąjunga tai siūlė iki „Brexito“ ir siūlo po jo.“

Jo įmonės būstinė yra Šiaurės Airijoje, kuri ir toliau yra Europos prekių bendrosios rinkos dalis, siekiant užtikrinti atvirą sieną su ES valstybe nare Airija.

„Įmonė turi po koją abiejose stovyklose, veikia ir Jungtinės Karalystės, ir ES rinkoje, – sakė jis. – Nuo 2016 metų iki dabar matėme žymų mūsų verslo augimą visoje Europoje, tačiau mūsų verslas Jungtinėje Karalystėje iš esmės liko nepakitęs. Šiaurės Airija yra „Brexito“ naudos gavėja, tačiau aš būčiau norėjęs, kad visa Jungtinė Karalystė būtų likusi Europos bendrijoje.“

„Nėra laimėtojų“

„Per pastarųjų 10 metų laimėtojų nebuvo“, – sako augalų tiekimo bendrovės „Provender Nurseries“ generalinis direktorius Richardas McKenna (Ričardas Makena). – Ekonomika nukentėjo, žmonės nukentėjo. Laimėtojų nėra. Dėl to gyvenimas tapo sudėtingesnis. Mano darbuotojai turi tvarkyti daugiau popierizmo, o bet koks popierizmas reiškia išlaidas verslui. Dėl importo augalai pabrango. Taigi mūsų produktai tapo brangesni, o žmonėms juos įsigyti – sunkiau.“

„Aš tikiuosi to, kas buvo prieš balsavimą: sklandus transportas, bendradarbiavimas su mūsų Europos partneriais, sienų ir apribojimų panaikinimas, bendradarbiavimas, o ne tarpusavio kova“, – sakė jis.

Ekonomika

Nors „Brexito“ šalininkai tvirtino, kad tai turės nedidelį bendrą poveikį Jungtinės Karalystės ekonomikai, jo priešininkai teigė, kad išėjimas iš bendrosios rinkos sukels krizę.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbti BVP duomenys rodo, kad Jungtinė Karalystė per kelerius metus po 2016 metais įvykusio referendumo veikė iš esmės taip pat, kaip ir kitos išsivysčiusios ekonomikos. Tačiau nuo 2020 metų pradžios ji vis labiau atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir Kanados.

Iš karto po balsavimo Jungtinės Karalystės rezultatai buvo šiek tiek prastesni nei ES, o pandemijos metu ji nukentėjo labiau nei kaimyninės Europos šalys.

Pradinis atsigavimas buvo stipresnis. Iš karto po išstojimo iš bendrosios rinkos 2021 metais Jungtinės Karalystės BVP augimas buvo didesnis nei ES, tačiau 2023, 2024 ir 2025 metais šiek tiek atsiliko nuo Europos.

Penktadienį paskelbtoje BBC ataskaitoje teigiama, kad, remiantis Anglijos banko vidinių duomenų analize, „Brexitas“ Jungtinės Karalystės ekonomikai padarė šešių procentų nuostolį.

Prekyba

Nors pasitraukimo iš ES bendrosios rinkos šalininkai teigė, kad tai suteiktų Jungtinei Karalystei daugiau laisvės plėtoti prekybą su likusiu pasauliu, priešininkai tvirtino, kad tai – tiesus kelias į katastrofą.

Prekių eksportas į ES, atsižvelgiant į infliaciją, sumažėjo nuo 205 mlrd. svarų 2016 metais iki 185 mlrd. svarų 2025 metais, nepaisant trumpalaikio atsigavimo po pandemijos.

Per tą patį laikotarpį prekių importas iš ES sumažėjo tik nežymiai, todėl, remiantis JK nacionalinės statistikos biuro duomenimis, Jungtinės Karalystės prekybos deficitas su didžiausia prekybos partnere padidėjo nuo 113 mlrd. svarų iki beveik 140 mlrd. svarų.

Prekių eksportas į ne ES šalis 2025 metais sudarė apie 204 mlrd. svarų sterlingų, t. y. buvo panašus į 2016 metų lygį, tačiau to nepakako šiam trūkumui užpildyti.

Tačiau spartus paslaugų eksporto augimas – nuo 357 mlrd. svarų sterlingų 2016 m. iki 519 mlrd. svarų sterlingų 2025 metais – padėjo per tą patį laikotarpį padidinti bendrą Jungtinės Karalystės eksportą pasaulyje nuo 765 mlrd. svarų sterlingų iki 908 mlrd. svarų sterlingų.

Tačiau importas augo dar sparčiau, todėl 2025 metais Jungtinės Karalystės prekybos deficitas siekė apie 65 mlrd. svarų sterlingų – 3 mlrd. svarų sterlingų daugiau nei 2016 metais.