AFP-BNS
Palei Bilo sąsiaurį, ledinį vandens ruožą pietiniame Amerikos pakraštyje, iš kalvų, apaugusių neaukštais, rusvais krūmokšniais, kyla betoninė plokštė.
Tai sustabdytas siūlomos Ušuajos karinio jūrų laivyno bazės objektas. Dešiniųjų pažiūrų Argentinos prezidentas Javieras Milei (Chavjeras Milėjus) nori jį atgaivinti, kad ši vieta taptų kariniu ir logistiniu centru Pietų Atlante.
Rugsėjo pradžioje jis nurodė 2027 metų vyriausybės biudžete prioritetą skirti „Integruotos karinio jūrų laivyno bazės plėtrai ir kitiems strateginiams projektams“.
Ši žinia paskelbta J. Milei kalboje, kurioje jis taip pat sugriežtino toną dėl Argentinos suvereniteto pretenzijų į Jungtinės Karalystės (JK) valdomas Folklando salas Pietų Atlante. Argentinoje jos žinomos kaip Las Malvinas ir 1982 metais tapo dviejų šalių karo vieta.
Folklando salos yra maždaug už 560 kilometrų į šiaurės rytus nuo Ušuajos.
Pamatinius akmenis Ušuajos bazei 2022 metais padėjo ankstesnė centro kairės vyriausybė Buenos Airėse, tačiau darbai vėliau sustojo.
Vyriausybės ataskaitoje, pateiktoje įstatymų leidėjams 2025 metų viduryje, nurodoma, kad užbaigta tik apie devynis procentus projekto.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) artimas sąjungininkas J. Milei anksčiau rėmė bazės plėtrą, siekdamas Argentinos orientacijos į Vašingtoną.
2024 metais jis pareiškė, kad tai bus „jungtinė karinė bazė“ su JAV, tačiau padėjėjai šią mintį atsiėmė ir tvirtino, kad bet kokia bazė bus 100 procentų argentinietiška. Šią poziciją šią savaitę pakartojo prezidento kanceliarija.
„100 procentų argentinietiška. JAV neteikia jokios materialinės pagalbos bazei statyti“, – antradienį sakė prezidento atstovas spaudai Adrianas Ravieras (Adrianas Ravjeras).
Bazės dar nėra, bet sutarimas – pasiektas
Šiuo metu jokių statybų nevyksta – netoli Ušuajos oro uosto esančiame 38 hektarų plote stūkso tik 2,5 tūkst. kvadratinių metrų betoninė plokštė. J. Milei nenurodė bazės užbaigimo terminų.
Nepaisant pažangos trūkumo, JAV Pietų vadavietės (SOUTHCOM) vadovas 2024 ir 2025 metais lankėsi atokioje vietoje, kad patikrintų jos būklę.
Penktadienį Argentinos užsienio reikalų ir gynybos ministrai buvo išsiųsti į šią vietovę – niūrią vietą pusiasalyje už šešių kilometrų nuo Ušuajos – kad pademonstruotų Buenos Airių ryžtą, o snieguotos viršukalnės tapo fonu pridedamoms nuotraukoms.
Ušuajoje jau veikia 1950 metais įkurtas centrinis karinio jūrų laivyno objektas – Admirolo Berisso bazė, kuri yra Antarkties ekspedicijų tarpinis punktas.
Siūlomas naujas objektas perimtų dalį senosios bazės įrangos.
„Dešimtmečius šalis puoselėjo viziją apie karinio jūrų laivyno bazę Ušuajoje, kuri integruotų visas tris ginkluotųjų pajėgų rūšis ir būtų susijusi su Antarkties plėtra“, – sakė Danielis Guzmanas (Danielis Gusmanas), Folklando karo veteranas, dabar dirbantis tarptautinių santykių analitiku.
A. Ravieras, J. Milei atstovas spaudai, teigė, kad bazė neturės „karinio pobūdžio, tačiau veiks kaip svarbiausias logistikos centras Pietų Atlante, teikiantis operatyvinę ir mokslinę paramą mūsų geopolitinei krypčiai link Antarkties“.
Argentina regione išlaiko 13 mokslinių bazių.
J. Milei oponentas Gustavo Melella (Gustavas Meleja), Ugnies Žemės provincijos, kurios sostinė yra Ušuaja, gubernatorius, remia planuojamą bazę, „su sąlyga, kad joje nedalyvaus kitos šalys“.
„Pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į šią sritį. Dabar pats laikas tai išnaudoti“, – sakė 69 metų gydytojas iš šios provincijos Rubenas Rafaelis.
Supervalstybių interesai
Politologui Luisui Castelli (Luisui Kasteliui) tarptautinis susidomėjimas šiuo pasaulio kampeliu peržengia planuojamos bazės klausimą dėl vietos „aukštos geopolitinės vertės, įsikūrusios sąsiauryje, jungiančiame Atlanto ir Ramųjį vandenynus“.
Iš tiesų, Vašingtonas nėra vienintelis, rodantis susidomėjimą.
Netoliese sparčiai kyla 40 megavatų šiluminė elektrinė, finansuojama Kinijos lėšomis; jos statybas numatoma užbaigti kitais metais.
Ši investicija turėtų užtikrinti „Ušuajos energetinį saugumą 35 metams“, sakė G. Melella.
