Karolis Rudenka/Tie2.lt
Dirbtinis intelektas Lietuvos versle iš eksperimentinės technologijos sparčiai virsta kasdieniu darbo įrankiu. Tačiau jo reikšmė jau matoma ne tik įmonių biuruose – skaitmeninės technologijos tampa vis svarbesniu visos šalies ekonomikos augimo varikliu.
Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad 2020–2024 m. investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto (DI) paslaugos lėmė beveik 30 proc. Lietuvos ekonomikos augimo. „Tai rodo vis didesnę skaitmeninių technologijų svarbą Lietuvos ekonomikos plėtrai“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Lietuvos banko analizės duomenimis, pokyčių tempas ypač gerai matomas Lietuvos įmonėse. 2021 m. bent vieną DI technologiją naudojo vos 4,5 proc. įmonių, o 2026 m. ši dalis jau pasiekė 34,7 proc. DI verslas naudoja labai praktiškai – rašytinei kalbai analizuoti, vaizdams, vaizdo ir garso turiniui generuoti bei įvairiems darbo procesams automatizuoti. Lietuva pagal DI naudojimą jau nebėra tarp ES autsaiderių. 2025 m. bent vieną DI technologiją naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, kai ES vidurkis siekė 20 proc. Tačiau iki lyderių dar yra kur augti. Danijoje DI technologijas naudojo 42 proc. įmonių, Suomijoje – 37,8 proc., Švedijoje – 35 proc. Estijoje tokių įmonių buvo 23,4 proc., Latvijoje – 12,2 proc., o Lenkijoje – 8,4 proc.
Didžiosios įmonės DI pasitiki labiau
DI plėtra Lietuvos ekonomikoje nėra vienoda. Ryškėja didelis skirtumas tarp stambių ir mažesnių įmonių. 2026 m. bent vieną DI technologiją naudojo beveik 72 proc. įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų. Tarp įmonių, kuriose dirba 10–49 darbuotojai, tokių buvo 30,8 proc. Tai reiškia, kad vienas svarbiausių klausimų Lietuvai bus ne tik tai, kaip greitai DI technologijos tobulės, bet ir ar jomis sugebės pasinaudoti didžioji šalies verslo dalis.
Lietuvos banko analizė kartu siunčia ir atsargesnę žinią – spartus DI naudojimo augimas savaime negarantuoja tokio pat spartaus darbo našumo didėjimo. Šiuo metu Lietuvos įmonės DI daugiausia naudoja efektyvumui didinti: automatizuoja užduotis, mažina sąnaudas, greitina administracinius ir analitinius procesus. Tačiau didesniam ekonominiam šuoliui vien technologijos nepakaks. Lietuvos galimybes išnaudoti DI riboja ekonomikos struktūra, palyginti nedidelė veiklų, kuriose ši technologija gali itin smarkiai padidinti našumą, dalis, mažesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kapitalą. Problema išlieka ir darbuotojų skaitmeniniai gebėjimai bei dalies įmonių žemas skaitmeninio intensyvumo lygis. Todėl ateityje svarbiausia gali būti ne tai, kiek įmonių paskelbs pradėjusios naudoti DI, o kaip giliai technologija bus integruota į jų veiklą.
Nuo sąnaudų mažinimo – prie naujų produktų
Didžiausias DI ekonominis potencialas atsiranda tuomet, kai technologija naudojama ne vien tam pačiam darbui atlikti greičiau. DI gali keisti gamybos procesus, verslo modelius ir net pačią ekonomikos struktūrą. Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje ši technologija lyginama su ankstesnėmis bendrosios paskirties technologijomis, tokiomis kaip garo mašina, elektra ar internetas. Tai reiškia, kad ilgainiui DI potencialas slypi ne vien galimybėje automatizuoti administracinę užduotį ar sumažinti jos atlikimo kainą. Didesnė ekonominė nauda galėtų atsirasti technologiją panaudojus inovacijoms, naujiems produktams ir didesnės pridėtinės vertės verslams kurti. Lietuvai tai ypač aktualu siekiant toliau artėti prie turtingiausių Europos ir pasaulio valstybių.
Skaičiai rodo, kad šis procesas nėra vien ateities prognozė. 2015–2024 m. duomenų apdorojimo ir DI paslaugų teikimas bei vartojimas kartu su investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą vidutiniškai kasmet lėmė apie penktadalį, arba 0,6 proc. punkto, Lietuvos ekonomikos augimo. 2020–2024 m. jų indėlis išaugo iki beveik 30 proc. Tai leidžia kalbėti apie jau vykstančią Lietuvos ekonomikos transformaciją. Tačiau kitas etapas bus sudėtingesnis: technologijų prieinamumą reikės paversti realiu darbo našumo ir didesnės pridėtinės vertės augimu. Tam reikės ne tik daugiau DI įrankių. Reikės investicijų į darbuotojų gebėjimus, mokslinius tyrimus, skaitmeninę infrastruktūrą ir pačių įmonių procesų pertvarką. Jeigu Lietuvos verslui pavyks pereiti nuo DI kaip darbo spartinimo priemonės prie DI kaip naujų produktų, paslaugų ir verslo modelių kūrimo technologijos, šiandien matomas beveik trečdalio indėlis į ekonomikos augimą gali būti tik didesnės transformacijos pradžia.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos banko ekonomikos apžvalga.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
