AFP-BNS
Armėnija ir Azerbaidžanas įsipareigojo užtikrinti ilgalaikę taiką po dešimtmečius trukusių konfliktų, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), priimdamas Pietų Kaukazo lyderius Baltuosiuose rūmuose surengtai pasirašymo ceremonijai.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir ilgametis Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) sakė, kad už tarpininkavimą D. Trumpas turėtų gauti Nobelio taikos premiją. JAV lyderis yra nekart pareiškęs, kad nori šio prestižinio apdovanojimo.
Armėnija ir Azerbaidžanas „įsipareigoja amžinai nutraukti visus karo veiksmus, atverti prekybą, keliones ir diplomatinius santykius bei gerbti viena kitos suverenumą ir teritorinį vientisumą“, sakė D. Trumpas renginio metu.
Tačiau smulkesni susitarimo tarp ilgamečių priešininkių punktai liko neaiškūs.
Abu lyderiai turės „puikius santykius“, patikino D. Trumpas.
„Bet jei kils konfliktas (…), jie man paskambins ir mes viską išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.
Krikščionių vyraujama Armėnija ir musulmoniškasis Azerbaidžanas dešimtmečius konfliktuoja dėl sienos ir etninių enklavų statuso viena kitos teritorijose.
Šios šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas atkovojo iš Armėnijos per staigų 2023 metų puolimą, tai išprovokavo daugiau nei 100 tūkst. etninių armėnų išvykimą.
„Istorinis pasirašymas“
Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiai paspaudė vienas kitam rankas stebint patenkintam D. Trumpui, o tada visi trys pasirašė dokumentą, kurį Baltieji rūmai pavadino bendru pareiškimu.
I. Aliyevas pasveikino „istorinį pasirašymą“ tarp dviejų „šalių, kurios kariavo daugiau nei tris dešimtmečius“.
„Šiandien mes užtikriname taiką Kaukaze“, – pridūrė jis.
I. Aliyevas iškėlė idėją kartu su N. Pašinianu nusiųsti bendrą kreipimąsi Nobelio komitetui, kad pasiūlytų D. Trumpui suteikti Taikos premiją.
„Kas kitas, jei ne prezidentas Trumpas, nusipelno Nobelio taikos premijos?“ – klausė jis.
I. Aliyevas taip pat padėkojo D. Trumpui už penktadienį paskelbtą JAV karinio bendradarbiavimo su Azerbaidžanu apribojimų panaikinimą.
N. Pašinianas sakė, kad „taikos susitarimo parafavimas atvers kelią dešimtmečius trukusio konflikto tarp mūsų šalių pabaigai ir naujos eros pradžiai“.
Armėnijos lyderis sakė, kad proveržis nebūtų buvęs įmanomas be D. Trumpo, kurį pavadino taikdariu, pridurdamas, kad JAV prezidentas nusipelno Nobelio premijos.
Susitarimas taip pat numato tranzito koridoriaus, besidriekiančio per Armėniją, įkūrimą, kuris sujungtų Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevanu – tai buvo ilgalaikis Baku reikalavimas.
JAV turės teisę plėtoti koridorių, pavadintą „Trumpo keliu tarptautinei taikai ir klestėjimui“ (TRIPP), strategiškai svarbiame ir išteklių turtingame regione.
Turkijos užsienio reikalų ministerija, ilgametė Azerbaidžano rėmėja, pasveikino „pažangą, pasiektą siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką“ tarp dviejų šalių.
D. Trumpas ne kartą gyrė savo diplomatines pastangas padėti sustabdyti kruvinus konfliktus, ypač tarp Kambodžos ir Tailando, taip pat tarp nesutaikomų priešų Indijos ir Pakistano.
Tačiau po kelis mėnesius trukusių pastangų vis dar nepavyko išspręsti tebevykstančio Rusijos ir Ukrainos karo bei bado, kuris kamuoja Gazos Ruožą per „Hamas“ karą su Izraeliu.
Armėnija gauna „didžiausią ir strategiškiausią“ partnerį
Azerbaidžanas ir Armėnija kovą susitarė dėl išsamaus taikos susitarimo.
Tačiau Azerbaidžanas vėliau išdėstė daugybę reikalavimų, įskaitant Armėnijos konstitucijos pakeitimus, kad būtų atsisakyta teritorinių pretenzijų į Karabachą.
N. Pašinianas paskelbė planus 2027 metais surengti konstitucinį referendumą, tačiau šiuo klausimu tarp armėnų vis dar nėra sutarimo.
Paklaustas, ką Armėnija laimės iš penktadienio susitarimo, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas atsakė, kad tai „didžiulis strateginis komercinis partneris, tikriausiai didžiausias ir strategiškiausias pasaulio istorijoje: Jungtinės Amerikos Valstijos“.
„Pralaimėtojais čia lieka Kinija, Rusija ir Iranas“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Ginčijamas Kalnų Karabachas tarptautiniu mastu pripažįstamas Azerbaidžano dalimi, tačiau po karo, kilusio po Sovietų Sąjungos žlugimo, beveik tris dešimtmečius ją kontroliavo armėnams palankūs separatistai.
Azerbaidžanas užėmė dalį teritorijos per 2020-ųjų karą, o po trejų metų ją visą užėmė per žaibišką puolimą. Beveik visi vietos gyventojai, maždaug 100 tūkst. etninių armėnų, pasitraukė į Armėniją.
