AFP-BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį Davose kartu su kitais steigėjais pasirašė savo vadinamosios Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją.
„Sveikiname, prezidente Trumpai, chartija dabar visiškai galioja, o Taikos taryba dabar yra oficiali tarptautinė organizacija“, – pasirašymo ceremonijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit).
Grupė lyderių ir aukšto rango pareigūnų iš 19 valstybių, įskaitant JAV prezidento sąjungininkes Argentiną ir Vengriją, susirinko scenoje, kad kartu su D. Trumpu pasirašytų organizacijos steigiamąją chartiją.
Nuolatinė narystė Taikos taryboje, prie kurios prisijungti pakviesti prieštaringai vertinami valstybių lyderiai, kainuoja 1 mlrd. dolerių (0,86 mlrd. eurų). Toks mokestis sukėlė kritikos bangą, kad taryba gali tapti mokama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos versija.
D. Trumpas, kuris yra Taikos tarybos pirmininkas, teigė, kad jie „daugeliu atvejų labai populiarūs lyderiai, kai kuriais atvejais – ne tokie populiarūs. Taip jau gyvenime būna“.
Nors taryba iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti Gazos Ruožo atstatymą, jos chartija, atrodo, neapriboja vaidmens tik šia palestiniečių teritorija. Panašu, kad ji siekia konkuruoti su JT, o tai sukėlė kai kurių JAV sąjungininkų, įskaitant Prancūziją, pasipiktinimą.
Tačiau D. Trumpas tvirtina, kad organizacija veiks kartu su JT.
Tačiau galimi Taikos tarybos nariai vertinami prieštaringai, nes D. Trumpas pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
D. Trumpas teigė, kad V. Putinas sutiko prisijungti prie Taikos tarybos, nors Kremlius kol kas teigia vis dar nagrinėjantis kvietimą.
Prancūzijos ir JK skepticizmas
Pagrindinės JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę (JK), išreiškė skepticizmą. Tuo tarpu Londonas ketvirtadienį nurodė, kad neketina dalyvauti chartijos pasirašymo ceremonijoje.
Vadinamosios Taikos tarybos chartijos pasirašymo metu ant scenos kartu su D. Trumpu buvo valstybių lyderiai, palaikantys glaudžius ryšius su juo, tarp jų – Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Argentinos prezidentas Javieras Milei (Chavjeras Milėjus). Manoma, kad taip jie norėjo parodyti savo lojalumą Baltųjų rūmų šeimininkui.
Dokumentą kartu su D. Trumpu taip pat pasirašė Bahreino, Maroko, Armėnijos, Azerbaidžano, Bulgarijos, Indonezijos, Jordanijos, Kazachstano, Kosovo, Pakistano, Paragvajaus, Kataro, Saudo Arabijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Uzbekistano ir Mongolijos pareigūnai.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), kurio arešto orderį dėl karo Gazos Ruože yra išdavęs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), pareiškė ketinantis prisijungti prie Tarybos, tačiau ketvirtadienį ceremonijoje nedalyvavo.
Ceremonijos metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) teigė, kad pagrindinis Taikos tarybos tikslas – užtikrinti ilgalaikį taikos susitarimą Gazos Ruože.
JAV prezidentas pareiškė, kad „Hamas“ turi nusiginkluoti pagal Gazos Ruožo paliaubų susitarimą, nes antraip šiai palestiniečių islamistų grupuotei gresia galas.
Šios Taikos tarybos įsteigimas vyksta tuo metu, kai D. Trumpas viešai reiškia nusivylimą dėl to, kad negavo Nobelio taikos premijos, teigdamas, jog ją skiriant nebuvo atsižvelgta į jo indėlį užbaigiant aštuonis konfliktus.
JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas
Tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pakviestas prisijungti prie D. Trumpo Taikos tarybos, sukėlė susirūpinimą JAV sąjungininkams, įskaitant Ukrainą, kuri beveik ketverius metus kovoja su plataus masto Maskvos invazija.
Ketvirtadienį Davose D. Trumpas rengia derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Skelbiama, kad planuojamų derybų metu bus aptartos paliaubos Ukrainoje – pagrindinis taikos klausimas, dėl kurio kovojančioms šalims iki šiol nepavyko susitarti.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas (Stivas Vitkofas), ketvirtadienį vyksiantis į Maskvą susitikti su V. Putinu, Davose pareiškė, kad derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos buvo padaryta didelė pažanga, pridurdamas, jog liko išspręsti vieną klausimą.
„Manau, kad liko vienas klausimas, ir mes aptarėme to klausimo variantus, o tai reiškia, kad jis išsprendžiamas“, – pareiškė jis, tačiau nenurodė, koks tai klausimas.
S. Witkoffas pridūrė, kad jis ir JAV vadovo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) neliks Maskvoje ir iš karto po derybų su V. Putinu vyks į Abu Dabį.
V. Zelenskis išreiškė nuogąstavimą, kad D. Trumpo siekis užimti Grenlandiją gali atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis klausimas dominuoja Davose ir kelia netikrumą dėl NATO ateities.
Trečiadienį vakare D. Trumpas pareiškė, kad po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute) pasiekė susitarimo pagrindą ir todėl atšauks muitus, kurie turėjo įsigalioti vasario 1 dieną ir paveikti Europos sąjungininkes.
Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su D. Trumpo ir M. Rutte derybomis.
Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas.
