AFP-BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė apie 25 proc. muitus visoms šalims, turinčioms verslo reikalų su Iranu, taip didindamas spaudimą pasirodžius pranešimams, kad malšinant protestus Irane jau žuvo mažiausiai 648 žmonės.
D. Trumpas, ne kartą grasinęs Iranui karine intervencija, pirmadienį socialiniame tinkle pareiškė, kad nauji muitai nedelsiant bus pradėti taikyti tiems Irano prekybos partneriams, kurie taip pat prekiauja su Jungtinėmis Valstijomis.
„Šis įsakymas yra galutinis ir neginčijamas“, – rašė jis, nenurodydamas, kam konkrečiai šie ribojimai bus taikomi.
Ekonominių duomenų bazės „Trading Economics“ duomenimis, pagrindinės Irano prekybos partnerės yra Kinija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Irakas.
D. Trumpas svarsto įvairias galimybes dėl Irano, kurį jau daugiau nei dvi savaites krečia demonstracijos, nepaisančios beveik visiško interneto atjungimo ir mirtinos jėgos naudojimo.
Dėl ekonominių nuoskaudų kilę visą šalį apimantys protestai tapo vienu didžiausių iššūkių teokratinei sistemai, valdančiai Iraną nuo šachą nuvertusios 1979 metų Islamo revoliucijos.
Irano valdžios institucijos dėl neramumų kurstymo kaltina užsienio kišimąsi ir surengė savo atsakomųjų mitingų visoje šalyje.
Teisių gynimo grupės perspėjo, kad komunikacijų nutraukimu siekiama nuslėpti augantį aukų skaičių.
Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) pranešė patvirtinusi, kad per protestus jau žuvo 648 žmonės, įskaitant devynis nepilnamečius, tačiau įspėjo, kad aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis – „kai kuriais vertinimais, daugiau nei 6 tūkstančiai“.
Dėl interneto atjungimo „nepaprastai sunku nepriklausomai patikrinti šiuos pranešimus“, teigė IHR ir pridūrė, kad, kaip manoma, buvo sulaikyta 10 tūkst. žmonių.
„Tarptautinė bendruomenė privalo apsaugoti civilius protestuotojus nuo masinių žudynių, kurias vykdo Islamo Respublika“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas (Mahmudas Amiris-Mogadamas).
Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad D. Trumpas vis dar nebijo panaudoti karinės jėgos prieš Iraną, tačiau pirmiausia siekia diplomatinio sprendimo.

