PAP-BNS

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas interviu dienraščiui „Financial Times“ (FT) suabejojo JAV lojalumu NATO Rusijos puolimo atveju.

D. Tuskas įspėjo, kad Rusija gali nusitaikyti į kokią nors NATO narę per laikotarpį, kurį būtų galima nusakyti „greičiau mėnesiais nei metais“. Jis pridūrė, kad „didžiausias ir svarbiausias Europos klausimas yra tai, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios būti tokios lojalios, kaip aprašyta mūsų [NATO] sutartyse“.

„Visam rytiniam flangui, mano kaimynams (…) kyla klausimas, ar NATO vis dar yra organizacija, pasirengusi politiškai ir logistiškai reaguoti, pavyzdžiui, prieš Rusiją, jei ši bandytų pulti“, – sakė jis.

Jo pastabos atspindi visoje Europoje stiprėjantį nerimą po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimų dėl transatlantinio saugumo skėčio ateities, rašė britų laikraštis.

D. Tuskas ragino Europos Sąjungą (ES) stiprinti savo savitarpio gynybos principą pagal Europos Sąjungos sutarties 42.7 straipsnį. Jis teigė, kad blokas privalo tapti „tikru aljansu“, galinčiu gintis savarankiškai.

Premjeras patikslino, kad komentarais apie NATO nesiekė išreikšti skepticizmo dėl Aljanso 5-ojo straipsnio, numatančio kolektyvinę gynybą. Jis pabrėžė neturintis „jokių kompleksų“ dėl JAV ir Lenkijos ryšių, tačiau norintis, kad popieriuje įtvirtintos saugumo garantijos virstų „kažkuo labai praktišku“.

„Vašingtonas traktuoja Lenkiją kaip geriausią ir artimiausią sąjungininkę Europoje. Tačiau man tikroji problema yra ta, kaip tai atrodytų praktiškai, jei kas nors nutiktų“, – sakė jis.

Lenkų premjeras teigė, kad tikram aljansui reikia „tikrų įrankių ir realios galios“, konkrečiai – gynybos priemonių ir karinio mobilumo. „Tai labai praktiška šių dienų problema“, – sakė jis.

„Štai kodėl mano dabartinė manija ir misija yra reintegruoti Europą, – kalbėjo D. Tuskas. – Tai reiškia bendrą gynybą (…), bendras pastangas saugoti mūsų rytines sienas.“

Jis paminėjo praėjusį rugsėjį įvykdytą „parengtą provokaciją prieš Lenkiją“, kai maždaug 20 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę. Jis teigė, kad kai kurios NATO sąjungininkės „apsimetė, jog nieko neįvyko“, vertindamos tai kaip atsitiktinį incidentą, o ne planuotą manevrą.

„Man nebuvo lengva įtikinti mūsų NATO partnerius“, – sakė jis ir pridūrė norintis užtikrinti, kad Rusija žinotų, jog bet kokia būsima agresija sulauks „griežto ir vienareikšmiško“ atsako.

Nors Lenkija yra viena iš labiausiai transatlantinę kryptį palaikančių valstybių, o jos išlaidos gynybai siekia 5 proc. BVP, D. Tusko komentarai signalizuoja apie pokyčius Europos saugumo diskusijose. FT pažymėjo, kad nors Vašingtonas laiko Varšuvą svarbiausia sąjungininke, netikrumas dėl JAV politinio patikimumo verčia lyderius telktis Europos viduje.

D. Tuskas apibendrino, kad jei karas Ukrainoje ir turi teigiamą aspektą, tai būtų augantis Europos supratimas, jog kariniais ir gynybos klausimais ji privalo laikytis išvien.