AFP-BNS

Los Andžele demonstrantai sekmadienį padeginėjo automobilius ir grūmėsi su saugumo pajėgomis, policijai neprileidžiant protestuotojų prie Nacionalinės gvardijos karių, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išsiuntė į antrojo pagal dydį JAV miesto gatves.

Neramumams tęsiantis trečią dieną, protestuotojai piktinosi imigracijos pareigūnų veiksmais, dėl kurių buvo sulaikyta dešimtys, anot pareigūnų, nelegalių migrantų ir gaujų narių.

Reidai mieste, kuriame gyvena daug iš Lotynų Amerikos kilusių žmonių, prasidėjo penktadienį.

Tokie valdžios veiksmai visuomet gali sukelti šio liberalaus miesto visuomenės reakciją, tačiau oponentai teigia, kad šįkart D. Trumpas, kuris nelegalios migracijos stabdymą paskelbė vienu iš pagrindinių savo antrosios kadencijos tikslų, sąmoningai kurstė įtampą dislokuodamas Kalifornijos nacionalinę gvardiją – budinčią kariuomenę, kurią paprastai kontroliuoja valstijos gubernatorius Gavinas Newsomas (Gevinas Niusomas).

„Neturėjome problemos, kol į ją neįsitraukė Trumpas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Newsomas.

„Tai rimtas valstijos suvereniteto pažeidimas – įtampos kurstymas ir išteklių atitraukimas iš ten, kur jų iš tikrųjų reikia. Atšaukite įsakymą. Grąžinkite kontrolę Kalifornijai“, – pridūrė jis.

Sekmadienį ribotoje Los Andželo centro centro teritorijoje siautėjant protestuotojams buvo padegti mažiausiai trys savarankiškai važiuojantys „Waymo“ automobiliai, o dar du buvo apgadinti.

Eismas viename iš pagrindinių greitkelių buvo sustabdytas daugiau nei valandai, ant važiuojamosios kelio dalies būriavosi daugybė žmonių. Juos išvaikė Kalifornijos kelių patruliai, kurie panaudojo apšviečiamąsias ir dūmines granatas.

Tačiau po nedidelio ankstyvo susidūrimo tarp federalinių agentų iš Krašto saugumo departamento ir kelių dešimčių protestuotojų prie vieno sulaikymo centro visi kiti susirėmimai vyko tarp demonstrantų ir vietos teisėsaugos.

Los Andželo policijos departamento (LAPD) pareigūnai ankstyvą popietę nustatė ribas tam tikru atstumu nuo federalinių pastatų, neleisdami kontaktuoti įsiutusiems demonstrantams ir dešimtims ginkluotų Nacionalinės gvardijos karių iš 79-osios pėstininkų brigados kovinės grupės.

Atėjus nakčiai, kelios dešimtys žmonių, kurių daugelis dėvėjo kaukes ir gobtuvus, liko „karštuosiuose“ taškuose. Kai kurie likę demonstrantai svaidė į pareigūnus įvairius daiktus, įskaitant pirotechnikos priemones.

Per dvi dienas teisėsauga sulaikė mažiausiai 56 žmones, o trys pareigūnai patyrė nedidelių sužalojimų, pranešė Los Andželo policija.

„Visur ieškome karių“ 

D. Trumpas, paklaustas apie sprendimą pasitelkti karius, šio sprendimo nesigailėjo ir užsiminė apie platesnį pajėgų dislokavimą kitose JAV dalyse.

„Jūs turite žiaurių žmonių, o mes neketiname leisti jiems likti nenubaustiems, – sakė jis žurnalistams. – Manau, kad pamatysite labai griežtą įstatymą ir tvarką.“

Atsakydamas į klausimą apie Sukilimo akto, kuris leistų naudoti kariuomenę kaip vidaus policijos pajėgas, taikymą, D. Trumpas atsakė: „Mes visur ieškome karių. Neleisime, kad tai vyktų mūsų šalyje.“

Šiaurės vadavietė, atsakinga už JAV teritorijos gynybą ir žemyno sienų kontrolę, teigė, kad „maždaug 500 jūrų pėstininkų (…) yra pasirengę dislokavimui, jei jų prireiktų norint sustiprinti ir paremti“ vykstančias federalines operacijas.

Nacionalinė gvardija – kariuomenės rezervas – dažnai pasitelkiama stichinių nelaimių atvejais, pavyzdžiui, po gaisrų Los Andžele, ir, kartais, per pilietinius neramumus, tačiau beveik visada tai daroma su vietos politikų sutikimu, o jo dabar kaip tik ir nebuvo.

D. Trumpo sprendimas dislokuoti pajėgas nepaisant valstijos gubernatoriaus yra pirmas toks kartas nuo 1965 metų, kai vyko JAV pilietinių teisių judėjimo pikas. Sprendimą kritikavo demokratai, įskaitant buvusią viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris), kuri tai pavadino „pavojinga eskalacija siekiant išprovokuoti chaosą“.

„Bauginimo taktika“

Tačiau respublikonai išreiškė palaikymą D. Trumpui ir atmetė prieštaravimus.

„Man tai nekelia jokio susirūpinimo“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas (Maikas Džonsonas). Jis kaltino G. Newsomą „nesugebėjimu ar nenoru daryti tai, kas būtina“.

Demonstrantai naujienų agentūrai AFP sakė, kad karių tikslas nebuvo palaikyti tvarką.

„Manau, kad tai bauginimo taktika“, – sakė Thomas Henningas (Tomas Heningas).

„Šie protestai buvo taikūs. Šiuo metu niekas nesistengia padaryti jokios žalos, o Nacionalinė gvardija su pilnomis dėtuvėmis ir dideliais ginklais visur stovi ir bando įbauginti amerikiečius, kad jie nesinaudotų savo Pirmosios pataisos teisėmis“, – kalbėjo jis.

78-erių Marshallas Goldbergas (Maršalas Goldbergas) AFP sakė pasijutęs įžeistas dėl gvardiečių dislokavimo.

„Mums nepatinka tai, ką jie padarė dokumentų neturintiems darbininkams, tačiau tai jau kitas lygis, kai atimama teisė protestuoti ir teisė į taikius susirinkimus“, – pareiškė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) reidai kituose JAV miestuose sukėlė nedidelius protestus, tačiau Los Andželo neramumai kol kas yra didžiausi ir ilgiausi protestai prieš D. Trumpo imigracijos politiką.

Prieš protestus Los Andžele atlikta televizijos „CBS News“ apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė amerikiečių pritaria griežtoms priemonėms.