AFP-BNS
Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pagrasinus įvesti muitus kelioms Europos šalims už jų prieštaravimą Jungtinių Valstijų ketinimui įsigyti Grenlandiją ir atgaivinus baimes dėl prekybos karo, aukso ir sidabro kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas, o dauguma akcijų rinkų raudonuoja.
JAV prezidentas šį mėnesį dar labiau pakurstė jau ir taip didėjančią geopolitinę įtampą, pareiškęs, kad Vašingtonas esą nacionalinio saugumo sumetimais perims Šiaurės Atlanto salos kontrolę.
Šeštadienį, po to, kai derybos dėl „esminių nesutarimų“ dėl Danijos autonominės teritorijos baigėsi nesėkme, jis paskelbė, kad aštuonioms šalims, atsisakančioms paklusti jo reikalavimams, bus nustatyti nauji muitai.
Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei (JK), Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„2026 metų birželio 1-ąją šis muito tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Šis muitas bus taikomas ir mokėtinas tol, kol bus pasiektas Susitarimas dėl Visiško ir Galutinio Grenlandijos įsigijimo“, – rašė jis.
Šis jo pareiškimas sulaukė greitos reakcijos – šalys paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „muitai pakenktų transatlantiniams santykiams ir sukeltų pavojingo nuolatinio padėties blogėjimo riziką“.
Šis jo žingsnis taip pat sukėlė grėsmę Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) pernai pasirašytai prekybos sutarčiai.
„Nemanau, kad dabartinėje situacijoje šis susitarimas įmanomas“, – televizijai ARD pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis).
Tuo metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komanda pareiškė, kad jis paprašys ES Vašingtono atžvilgiu aktyvuoti galingą, niekada nenaudotą „priemonę kovai su prievarta“, jei D. Trumpas įgyvendins savo grasinimą.
Ši priemonė leidžia apriboti prekių ir paslaugų importą į ES – 27 šalių rinką, kurioje gyvena 450 milijonų žmonių.
Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad valstybės narės svarsto galimybę įvesti atsakomuosius muitus 93 mlrd. eurų vertės JAV prekėms.
Prekybos karo tarp pasaulio ekonomikos sunkiasvorių perspektyva sukrėtė rinkas ir dar pakurstė saugesniu laikomo turto kainų kilimą.
Aukso, kuris yra vienas pagrindinių investuotojų pasirinkimų neramiais laikais, kaina pirmadienio ryte buvo pasiekusi 4690,59 JAV dolerio už unciją piką, o sidabro kaina buvo užkopusi iki rekordinių 94,12 JAV dolerio už unciją.
Pagrindiniai Tokijo, Honkongo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Singapūro ir Velingtono akcijų indeksai smuko.
JAV dolerio kursas sumenko, o euras, svaras ir jena sustiprėjo.
„Kitas kelrodis bus tai, ar šie žodžiai virs politikos priemonėmis, štai kodėl yra svarbios konkrečios datos“, – komentare pažymėjo Charu Chanana (Čaru Čanana), „Saxo Markets“ vyriausioji investicijų strategė.
„Europos pusėje sprendimų kelias yra toks pat svarbus kaip ir antraštės, nes yra skirtumas tarp paprasto kovos su prievarta priemonės paminėjimo … ir oficialaus jos įgyvendinimo kaip veiksmo“, – parašė ji.
„Net jei tiesioginė muitų grėsmė derybų būdu būtų sumažinta, egzistuoja struktūrinė rizika, kad susiskaldymas toliau didės, prekyba taps labiau politizuota, tiekimo grandinės bus labiau sąlyginės, o įmonėms ir investuotojams kils didesnė su politika susijusi rizika“, – pridūrė analitikė.
