AFP-BNS

Prieš trejus metus ChatGPT nestebinus pasaulį dirbtinio intelekto galimybėmis, šalys visame pasaulyje sprendžia, kaip reguliuoti šią sparčiai besivystančią technologiją.

Vietname sekmadienį įsigaliojus dirbtinio intelekto įstatymui, naujienų agentūra AFP apžvelgia, kokių žingsnių imasi pasaulio valstybės, kad reguliuotų šią naują technologiją:

ES – pirmaujanti jėga

Europos Sąjunga šioje srityje yra laikoma pirmaujančia jėga, nes 2024 m. priėmė tai, ką vadina „pirmuoju pasaulyje išsamiu dirbtinio intelekto įstatymu“, numatančiu dideles baudas. Įstatymas grindžiamas rizikos principu: jei sistema yra labai rizikinga, įmonė turės įvykdyti griežtesnius reikalavimus prieš gaudama leidimą veikti ES.

Tačiau šios istorinės taisyklės susidūrė su pasipriešinimu iš Vašingtono, taip pat iš verslo sektoriaus ir Europos valstybių ir vyriausybių, kurios skundžiasi, kad tokie apribojimai gali trukdyti augimui.

ES praėjusiais metais pasidavė spaudimui ir pasiūlė tam tikrų pakeitimų, įskaitant dalinį įstatymo taikymo atidėjimą. Briuselis teigia, kad tai padės Europos įmonėms konkuruoti pasauliniu mastu.

Dabar įstatymas bus visa apimtimi taikomas 2027 m., tačiau ES jau leidžia reguliavimo institucijoms uždrausti sistemas, kurios, jų nuomone, kelia nepriimtiną riziką. Tai galėtų apimti „socialinio vertinimo“ sistemas, kurios veda prie diskriminacijos, klasifikuojant asmenis ar grupes pagal socialinį elgesį ar asmenines savybes.

JAV – laisvės šalis?

Jungtinės Valstijos, kuriose įsikūrusi „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“, lustų gamybos milžinė „Nvidia“ ir tokios technologijų milžinės, kaip „Google“, nėra linkusios priimti naujų taisyklių.

JAV viceprezidentas JD Vance (Dž. D. Vansas) įspėjo apie „perteklinį reguliavimą“, kuris „gali sunaikinti transformacinį sektorių“.

O vasario mėnesį Naujajame Delyje vykusiame dirbtinio intelekto temai skirtame viršūnių susitikime JAV delegacijos vadovas pareiškė, kad šalis „visiškai“ atmeta pasaulinį dirbtinio intelekto valdymą.

Kai kurios valstijos ėmėsi spręsti šį klausimą savo jėgomis, nors Baltieji rūmai bando rasti būdų, kaip tai sustabdyti. Kalifornija spalio mėnesį priėmė pirmąjį tokio pobūdžio įstatymą, reikalaujantį, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotų operatoriai įgyvendintų apsaugos priemones, pavyzdžiui, nukreiptų žmones, išreiškiančius mintis apie savižudybę, į krizės tarnybas.

Nauji įstatymai Azijoje

Sausio mėnesį Pietų Korėjoje įsigaliojo plačios apimties įstatymas, reikalaujantis, kad įmonės informuotų vartotojus, kai produktai naudoja generatyvinį dirbtinį intelektą. Jame taip pat teigiama, kad jos privalo aiškiai pažymėti turinį, įskaitant išmaniąsias vaizdo klastotes (deepfake), kurių negalima lengvai atskirti nuo realybės.

Tokios šalys kaip Taivanas ir Japonija dirbtinio intelekto reguliavimą vertina švelniau, vengia baudų ir skatina savanoriškas gaires, skatinančias inovacijas.

Tuo metu siekianti mesti iššūkį JAV dominavimui technologijų srityje siekianti Kinija turi savo sudėtingą ir nuolat tobulinamą apsaugos priemonių rinkinį.

„Kinija išsiskiria tuo, kaip ji yra reguliuoja šią sritį, nepaisant vykstančių inovacijų, – AFP sakė naujienlaiškio „Asia AI Policy Monitor“ autorius Sethas Haysas (Setas Heisas). – Pavyzdžiui, įmonės turi registruoti savo modelius vyriausybėje. Be to, yra taikomi griežtesni turinio moderavimo, ženklinimo ir vartotojų tikrinimo reikalavimai, kokių nėra kitur.“

Pasaulinė diskusija

Daugelis kitų šalių, nuo Brazilijos iki Jungtinių Arabų Emyratų, įgyvendina dirbtinio intelekto sistemas, kurias galima suskirstyti pagal rizika grindžiamas taisykles, kaip taikomas ES, arba inovacijas skatinančias gaires.

Naujajame Delyje vykusiame viršūnių susitikime 91 šalis ir organizacija paragino kurti „saugią, patikimą ir tvirtą“ dirbtinio intelekto technologiją. Tačiau jų deklaracija, kurią pasirašė Jungtinės Valstijos ir Kinija, kritikuoja dirbtinio intelekto saugumo aktyvistų, kurie ją vadina pernelyg bendro pobūdžio, kad galėtų apsaugoti visuomenę.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pranešė, kad taip pat buvo įsteigta 40 narių Jungtinių Tautų ekspertų grupė, kuri dirbs siekdama „mokslu grindžiamo technologijos valdymo“.