AFP-BNS
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį paskelbė, kad svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams ir užsiminė apie galimybę siųsti europiečių karius į Ukrainą kaip taikdarius, kurie užtikrintų galimo taikos susitarimo laikymąsi.
Kreipdamasis į tautą Prancūzijos prezidentas nurodė, kad prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl „naujos eros“ pradžios.
Jo teigimu, ši era prasidėjo po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį, kai jis pakeitė JAV politiką Ukrainos atžvilgiu ir sukėlė rimtą istorinio lūžio su Europa pavojų.
„Noriu tikėti, kad Jungtinės Valstijos liks mūsų pusėje, bet turime būti pasirengę, kad taip nebus“, – atvirai sakė E. Macronas.
D. Trumpas yra aiškiai pareiškęs, kad nori tiesioginių derybų su Rusija, kad būtų užbaigta trejus metus trunkanti Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.
Kreipdamasis į tautą E. Macronas aiškiai ir griežtai apibūdino Rusijos agresiją, teigdamas, kad ji „neturi sienų“.
„Rusija tapo, šiuo momentu, kuriuo kalbu su jumis, ir artimiausiems metams, grėsme Prancūzijai ir Europai (…). Būtų beprotybė likti stebėtoju šiame pavojingame pasaulyje“, – sakė jis.
„Kas gali patikėti, kad šiandienos Rusija sustos ties Ukraina? – klausė prezidentas. – Rusija tapo grėsme Prancūzijai ir Europai.“
Jis taip pat perspėjo JAV prezidentą, kad „taikos negalima pasiekti bet kokia kaina“ ir kad paliaubos negali būti „pernelyg trapios“.
„Strateginės diskusijos“
Prieš ketvirtadienį vyksiantį Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimą prancūzų prezidentas pabrėžė, kad reikia „naujų biudžeto sprendimų ir papildomų investicijų“, kad Prancūzija galėtų skirti daugiau lėšų šalies gynybai.
Be to, E. Macronas nurodė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms.
Tikėtinas naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) yra paraginęs išplėsti šį apsaugos skėtį.
„Nusprendžiau pradėti strategines diskusijas dėl mūsų sąjungininkų Europos žemyne apsaugos pasitelkiant mūsų branduolinio atgrasymo priemones“, – nurodė jis.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad galimybė panaudoti Prancūzijos branduolinį ginklą priklausys nuo valstybės vadovo valios.
Jis taip pat dar kartą patvirtino, kad taikos susitarimo atveju Europos kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje kaip taikdariai.
E. Macronas pažymėjo, kad taikos susitarimas Ukrainoje galbūt galėtų būti paremtas „Europos pajėgų dislokavimu“.
„Šiandien jos (Europos pajėgos) neis kariauti, jos neis į fronto liniją, bet jos bus ten, kai bus pasirašytas taikos susitarimas, kad užtikrintų, jog jo bus visiškai laikomasi“ – pareiškė prezidentas.
E. Macronas pridūrė, kad kitą savaitę Paryžiuje įvyks Europos kariuomenių vadų susitikimas, kuriame bus aptarta, kaip paremti Ukrainą po galimo taikos susitarimo.
