AFP-BNS

Ilgas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nuolatinis energijos tiekimo mažėjimas euro zonoje gali sukelti infliacijos šuolį ir smogti regiono ekonomikos augimui, įspėja Europos Centrinis Bankas (ECB).

„Energijos kainų šuolis daro spaudimą infliacijai, ypač artimiausiu laikotarpiu“, – antradienį paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as (Filipas Leinas). Jo teigimu, konfliktas taip pat turėtų „neigiamos įtakos ekonominei veiklai“.

2023 metų ECB analizė „rodė, kad konfliktas, jei jis lemtų nuolatinį energijos tiekimo sumažėjimą ir regioninės ekonominės veiklos sutrikimus, sukeltų žymų energijos kainų kilimą ir staigų gamybos sumažėjimą“, sakė jis.

JAV ir Izraelio atakos prieš Irano ir pastarojo atsakomieji smūgiai regione sutrikdė energijos tiekimą, o svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, yra faktiškai uždarytas. Kataras taip pat sustabdė suskystintų gamtinių dujų gamybą po Irano atakų prieš valstybines perdirbimo įmones.

Nuo savaitgalį prasidėjusio karo naftos ir dujų kainos smarkiai šoktelėjo.

Ph. Lane’as teigia, kad „poveikio mastas ir pasekmės infliacijai vidutiniu laikotarpiu priklauso nuo konflikto masto ir trukmės“. Jis pabrėžė, kad ECB atidžiai stebės įvykių raidą.

„Berenberg“ banko vadovas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) prognozuoja, kad ilgą laiką 15 JAV dolerių už barelį padidėjusios naftos kainos gali padidinti euro zonos vartotojų kainas beveik 0,5 procentinio punkto.

Tyrimų grupė „Capital Economics“ teigia, kad užsitęsęs energijos kainų kilimas gali padidinti infliaciją apie 0,3 procentinio punkto.

Po staigaus kilimo 2022 metais dėl energetinio šoko, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, infliacija euro zonos šalyje pastaruoju metu sumažėjo iki maždaug ECB nustatytos tikslinės 2 proc. ribos.

ECB nuo praėjusių metų birželio pagrindinę palūkanų normą išlaiko 2 proc. lygyje. Kitas palūkanų normų nustatymo posėdis vyks kovo 19 d.