AFP-BNS
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išlaidų planai gali išpūsti JAV vyriausybės biudžeto deficitą ir pakurstyti nerimą rinkose, pirmadienį įspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkės pavaduotojas.
Jungtinių Valstijų valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis jau dabar yra artimas 100 proc., o biudžeto deficitas siekia beveik 7 proc. BVP, Frankfurte surengtoje bankų konferencijoje sakė Luisas de Guindosas (Luisas de Gindosas).
„Išrinktasis prezidentas [D. Trumpas] pažadėjo mažinti mokesčius ir galbūt nemažinti valstybės išlaidų“, – sakė L. de Guindosas.
Dėl šio plano deficitas gali padidėti ir „sukelti susirūpinimą rinkose“, kalbėjo ECB pirmininkės pavaduotojas.
Pergalę JAV prezidento rinkimuose anksčiau šį mėnesį iškovojęs D. Trumpas dar nepaskelbė savo kandidato į iždo sekretoriaus postą.
Tačiau išrinktasis prezidentas turtingiausiam pasaulio žmogui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) ir verslininkui Vivekui Ramaswamy (Vivekui Ramasvamiui) pasiūlė vadovauti naujai suformuotam vyriausybės efektyvumo departamentui.
Būsimoji administracija jųdviejų paprašė sumažinti biurokratiją ir „neekonomiškas išlaidas“, o E. Muskas pažadėjo federalinio biudžeto išlaidas apkarpyti 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų).
Be D. Trumpo išlaidų planų, būsimojo prezidento pažadas didinti muitus sukėlė susirūpinimą Europoje, kur pareigūnai baiminasi, kad didesni importo muitai galėtų sulėtinti prekybos augimą ir slėgti ekonomiką.
„Augimo perspektyvas temdo neapibrėžtumas dėl ekonominės politikos ir geopolitinės padėties ir euro zonoje, ir pasaulyje“, – sakė L. de Guindosas.
„Įtampa prekyboje gali dar labiau padidėti“, o tai gali kelti riziką ekonominiam aktyvumui, pažymėjo jis.
Anot jo, tokios aplinkybės dar sustiprina „struktūrines problemas, susijusias su mažu našumu ir silpnu potencialiu euro zonos ekonomikos augimu“.
Infliacijai euro zonoje sumažėjus ir vėl artėjant prie ECB nustatyto tikslinio 2 proc. lygio, euro zonos centrinis bankas pradėjo mažinti palūkanų normas.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai paskutiniame posėdyje apsisprendė apkarpyti pagrindines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto ir, be kita ko, sumažino naudojimosi indėlių galimybe palūkanų normą iki 3,25 procento.
Nors infliacijos tempas sulėtėjo, „ekonominis aktyvumas silpnesnis negu tikėtasi“, sakė L. de Guindosas.
Palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, „makrolygio rizikos pusiausvyra pasislinko nuo rūpesčių dėl didelės infliacijos prie nuogąstavimų dėl ekonomikos augimo“, pridūrė jis.
Silpnos ekonomikos augimo perspektyvos turėtų sustiprinti argumentus, kodėl ECB turėtų toliau mažinti palūkanų normas. Kitą posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl palūkanų normų, ECB surengs gruodžio 12-ąją.
