BNS

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis.

Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Tai reiškia, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3, 3,25 ir 2,5 procento.

Naujosios bazinės palūkanų normos įsigalios nuo vasario 8 dienos.

Pranešime bankas pažymėjo, jog jo Valdančioji taryba tęs pradėtą reikšmingą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu ir toliau palaikys jų pakankamai ribojantį lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu, o kovo mėnesį pagrindinių palūkanų normų didinimas taip pat sieks 50 bazinių punktų.

Po to bankas ketina apsvarstyti tolesnę pinigų politikos kryptį.

Bankas pabrėžė, jog palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai.

Visgi nepaisant įvykių tėkmės, ECB  Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

Kalbėdamas apie Eurosistemos turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP), portfelio mažinimo sąlygas, ECB pažymėjo, jog nuo 2023 metų kovo pradžios iki birželio pabaigos TPP portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį, kaip ir buvo skelbiama gruodį.

Ketvirtadienį ECB atliktas pagrindinių palūkanų padidinimas buvo penktas iš eilės.

Gruodžio mėnesį palūkanų normos taip pat buvo padidintos puse procentinio punkto, o prieš tai buvo nuspręsta dėl dviejų didžiulių padidinimų 75 baziniais punktais.

Vis dėlto pinigų politikos formuotojai jau diskutuoja apie tai, kada galima pradėti lėtinti tempą.

Pastaruoju metu paskelbti ne tokie niūrūs duomenys teikia vilties, kad Rusijos pastangos nutraukti svarbų dujų tiekimą Europai gali neturėti tokio ekonominio sukrėtimo poveikio, kurio buvo baiminamasi iš pradžių.

Kai Maskva po invazijos į Ukrainą ėmė mažinti dujų tiekimą, Europos vyriausybės parengė pagalbos priemones, kad apsaugotų vartotojus ir įmones nuo kylančių kainų, ir suskubo užpildyti dujų saugyklas.

Nuo to laiko didmeninės dujų kainos sumažėjo, o dėl palyginti švelnių žiemos orų dujų atsargos nenaudojamos taip greitai, kaip buvo tikėtasi.

Analitikai tikisi, kad kiti veiksniai, tokie kaip tiekimo grandinių trikdžių silpnėjimas ir Kinijos ekonomikos atsinaujinimas kompensuos karo Ukrainos pasekmes.

Visgi silpnumo požymiai vis dar kelia nerimą.

Didžiausia Europos ekonomika, Vokietija, netikėtai susitraukė 2022 metų pabaigoje, o tai rodo, kad ji gali panirti į recesiją.

Nepaisant to, tikimasi, kad tai bus nedidelis susitraukimas, o vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika 2023 metais šiek tiek ūgtelės.

Nors ECB pabrėžė savo ryžtą sugrąžinti infliaciją iki tikslinio lygio, politikos formuotojai priversti balansuoti plonyte linija – sugriežtinti pinigų politiką pakankamai, bet ne tiek, kad tai smarkiai padidintų ekonominį spaudimą visoje Europoje.