AFP-BNS

Europos Centrinis Bankas (ECB) šią vasarą gali pradėti mažinti bazines palūkanas, trečiadienį pareiškė jo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), kartu pabrėždama, kad toks žingsnis priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų.

ECB pradėjo didinti skolinimosi kaštus rekordiškai sparčiai 2022-ųjų liepą, siekdamas sutramdyti per smarkiai įsisiūbavusią infliaciją po to, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai išaugo energijos kainos.

Nuo to laiko mažėjanti infliacija ir vis niūresnis ekonomikos vaizdas privertė ECB per paskutinius du posėdžius pinigų politikos griežtinimą sustabdyti, taip paskatinant spėliojimus, kada bazinės palūkanų normos gali būti pradėtos mažinti.

Davose duodama interviu „Bloomberg“ televizijai Ch. Lagarde buvo paprašyta pakomentuoti ECB valdančiosios tarybos narių užuominas, kad bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos šių metų vasarą.

„Sakyčiau, kad tai irgi tikėtina“, – atsakė Ch. Lagarde ir pridūrė: „Tačiau turėtume būti santūrūs, nes mes taip pat sakome, kad esame priklausomi nuo duomenų ir kad vis dar esame tam tikrame neapibrėžtume, o kai kurie rodikliai nėra įtvirtinti tokiu lygiu, kokiu norėtume juos matyti.“

Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostatas trečiadienį patvirtino, jo metų infliacija euro zonoje gruodį spartėjo iki 2,9 proc.,  tačiau bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, lėtėjo iki 3,4 procento.

Kita vertus, abu rodikliai vis dar gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslinę ribą.

Ch. Lagarde sakė, jog infliacija „eina teisingu keliu“, tačiau skelbti pergalę dar per anksti.

Kaip pagrindinius rizikos veiksnius ECB vadovė nurodė energijos kainas bei galimus tiekimo grandinės sutrikimus.

Ji pridūrė, kad ECB taip pat atidžiai stebi darbo užmokesčio euro zonoje raidą ir įmonių pelno maržas, nes tai gali turėti „rimtą poveikį“ kovai su infliacija.

„Daug daugiau taps aišku, veikiausiai, balandžio, gegužės mėnesiais“, – pabrėžė Ch. Lagarde.