BNS

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą užtikrinti pakankamą finansavimą sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai, viešosioms paslaugoms, taip pat skatinti inovacijų, produktyvumo ir gynybos finansavimą, spręsti sveikatos bei švietimo sistemų problemas.

Komisija trečiadienį paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas.

„Lietuva vis dar skiria vienas mažiausių išlaidų viešosioms paslaugoms, sveikatos priežiūrai bei socialinei apsaugai visoje ES. Nepakankamas finansavimas lemia, kad ypač mažas pajamas gaunančių asmenų poreikiai lieka nepatenkinti, o specialistams nėra galimybių pasiūlyti konkurencingus atlyginimus ir darbo sąlygas“, – pranešime sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

EK teigimu, tam reikalingos papildomos biudžeto pajamos, pavyzdžiui, gerinant mokesčių surinkimą ir plečiant mokesčių bazę, apmokestinant ekonomikos augimo nestabdančius šaltinius.

Teigiama, jog ribotos finansavimo galimybės ir menkai išvystyta kapitalo rinka neigiamai veikia Lietuvos ekonomikos augimą. Įmonės dažnai priklauso nuo tradicinio bankinio finansavimo, kuriam būdingos aukštos palūkanų normos ir griežti užstato reikalavimai.

EK rekomenduoja Lietuvai skatinti konkurenciją finansinių paslaugų srityje bei didinti dalyvavimą finansų rinkose, įskaitant per automatinį įtraukimą į antrąją pensijų kaupimo pakopą.

Taip pat rekomenduojama mažinti regioninius skirtumus, skatinant savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą, kas leistų pritraukti investicijas į regionus bei spartinti jų ekonominį vystymąsi.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos ir iškastinio kuro, todėl rekomenduojama skubiai spartinti tinklų modernizavimą ir plėtrą, siekiant efektyviai integruoti atsinaujinančius šaltinius bei sumažinti priklausomybę nuo energijos importo. Taip pat būtina gerinti pastatų energinį efektyvumą, mažinti energetinį skurdą ir atsisakyti netikslinių iškastinio kuro subsidijų, ypač šildymo srityje.

EK ragina gerinti švietimo kokybę ir tolygumą, spręsti mokytojų trūkumo problemą, stiprinti darbo rinkos atitiktį aukštajame moksle, plėtoti suaugusiųjų mokymąsi bei stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką.

Pabrėžiama, jog EK remia Lietuvos siekį stiprinti gynybos pasirengimą ir didinti bendrą gynybos finansavimą, tuo pačiu laikantis ES Tarybos rekomenduotų grynųjų išlaidų augimo ribų. Remiantis šia išlyga, Lietuva turės galimybę pertvarkyti valstybės išlaidas taip, kad ilgalaikis didesnis gynybos finansavimas negrėstų fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Aktyvuoti nacionalinę išimties nuostatą oficialiai yra paprašiusius dar 15 valstybių narių.