AFP-BNS

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai, Vašingtonui sustabdžius pagalbos teikimą.

„Prasidėjo nauja era“, – sakė EK pirmininkė laiške, kuriame pristatė planą ES lyderiams, likus dviem dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo, kurio tikslas bus įtvirtinti bendrus veiksmus dėl paramos Ukrainai ir Europos saugumo ilguoju laikotarpiu.

„Europa susiduria su aiškiu ir esamu pavojumi, kurio nė vienas iš mūsų nėra matęs per visą savo suaugusiųjų gyvenimą“, – rašė ji, išdėstydama Europos gynybos stiprinimo finansavimo galimybes.

„Gyvename pačiu reikšmingiausiu ir pavojingiausiu metu“, – teigė U. von der Leyen.

„Tai svarbus momentas Europai, ir mes esame pasirengę imtis veiksmų“, – Briuselyje paskelbė U. von der Leyen.

„ReArm Europe“ galėtų sutelkti beveik 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų saugiai ir atspariai Europai“, – pridūrė ji.

Pirmoje dalyje siūloma, kad ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai.

„Tai leis valstybėms narėms gerokai padidinti savo išlaidas gynybai nesukeliant perviršinio deficito procedūros“, – sakė ji, turėdama omenyje procedūrą, kuri verčia vyriausybes mažinti deficito lygį, jei jos pažeidžia taisykles.

Antrasis pasiūlymas – tai nauja priemonė, pagal kurią valstybėms narėms bus suteiktos 150 mlrd. eurų paskolos investicijoms į gynybą.

„Iš esmės kalbama apie geresnį pinigų leidimą ir pinigų leidimą kartu“, – teigė U. von der Leyen.

„Kalbame apie visos Europos pajėgumų sritis, pavyzdžiui, oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, raketas ir amuniciją, dronus ir kovos su dronais sistemas“, – sakė ji.

„Turėdamos šią įrangą, valstybės narės gali gerokai padidinti paramą Ukrainai. Taigi tai skubi karinė įranga Ukrainai“, – teigė ji.

Trečiasis komponentas būtų susijęs su esamo ES biudžeto panaudojimu „siekiant daugiau lėšų skirti su gynyba susijusioms investicijoms“.

Be kita ko, valstybėms narėms būtų leista perskirstyti vadinamuosius sanglaudos fondus, skirtus skurdesnių Europos šalių vystymuisi, ir panaudoti juos gynybai.

Pastarosios dvi veiklos sritys būtų susijusios su ES skolinimo padaliniu – Europos investicijų banku (EIB), kurio apribojimus skolinti gynybos įmonėms ES valstybės siekia atšaukti – ir taupymo ir investicijų sąjunga, kuri padėtų įmonėms gauti kapitalo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) diplomatinės pastangos su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo į šalį nustumiant ES sukėlė abejonių dėl Ukrainos ateities, o taip pat abejojama dėl Vašingtono įsipareigojimų Europai.