BNS

Lietuvos ekonomikai 2025 metais augus 2,7 proc., ekonomistai sako, jog pagal daugelį rodiklių metai buvo išskirtiniai teigiama prasme, o šalies ūkį labiausiai pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba. Vis dėlto kai kurie analitikai pastebi, kad apdirbamoji pramonė nuo metų vidurio išsikvėpė.

„Beveik visiems sektoriams buvo spartus augimas, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Turbūt viršijo daugelį prognozių tas augimas ir buvo tikėtina, kad bus vienas iš sparčiausių visoje Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis taip pat pastebėjo, kad pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomika išsiskyrė visame regione, gerokai pralenkė ir Latvijos, ir Estijos ekonomikų augimą, tokia tendencija stebėta pernai, ir tikėtina, tęsis ir šiemet.

Visgi jis sako, kad kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, pramonės, maitinimo, susiduria su rimtai iššūkiais.

„Maitinimo sektorius, kur bankrotų skaičius padidėjęs ir apyvartų augimo kol kas nėra. Yra kai kurios žemės ūkio sektoriaus įmonės, kur matome dėl žemų kainų žemės ūkio produkcijos taip pat yra nemažai iššūkių“, – sakė N. Mačiulis.

„Ir turbūt vienas didžiausių sektorių ir labiausiai pažeidžiamas sektorius yra pramonės sektorius, kur pastarąjį pusmetį ten augimo beveik nebuvo“, – pridūrė jis.

Pasak N. Mačiulio, pramonės augimo sulėtėjimas susijęs su didesniais importo muitais iš JAV, įtaka turėjo ir didėjanti konkurencija ir ES viduje, ir už jos ribų.

„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad 2025-uosius Lietuva pradėjo energingai, bet antrasis pusmetis  ūkiui buvo vangesnis, nuo liepos išsikvėpė apdirbamosios pramonės augimas.

„Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 metų mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams“, – BNS teigė analitikė.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad 2025-iaisiais šalies ūkį skatino įvairūs sektoriai, tačiau labiausiai, ypač paskutinį ketvirtį, jį pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba.

„Visi sektoriai turėjo prisidėti teigiamai prie ekonomikos augimo. Pernai turėjom tokį pakankamai platų augimą“, – BNS penktadienį sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, ekonomikos pernelyg nepaveikė laikinas pramonės sulėtėjimas trečiąjį ketvirtį, Baltarusijos sprendimas sulaikyti Lietuvos vilkikus laikinai uždarius sieną, o vartojimas išliko stiprus.

„Didžiausią įtaką padarė trys sunkiasvorioriai sektoriai (…), pramonė, prekyba ir transportas. Buvo tam tikras nusiraminimas, kad pramonės indėlis į ekonomiką buvo teigiamas nepaisant iššūkių, susijusių su didesne konkurencija iš Kinijos, eksporto į JAV sumažėjimo antrą pusmetį. Tai yra raminantis veiksnys“, – BNS teigė ekonomistas.

„Buvo tam tikrų transporto kompanijų (nuogąstavimų – BNS), kaip Baltarusijos sprendimai sulaikyti vilkikus, pačios sienos uždarymas, paveiks transporto sektoriaus ir visos ekonomikos rezultatus. Aiškus atsakymas kad niekaip nepaveikė, (…) sektorius augo ir teigiamai prisidėjo prie paskutinio ketvirčio ekonomikos augimo. Na ir turbūt sunku atrasti prekybininką, kuris būtų skundęsis kalėdine prekyba. Tad ir vartojimas auga, jis praeitais metais didėjo“, – kalbėjo jis.

Pasak T. Povilausko, prie teigiamo BVP rezultato prisidėjo ir „pakankamai stiprus“ informacinių technologijų sektoriaus augimas.

Analitiko teigimu, ekonomika pernai buvo stabili, augo kiek sparčiau nei tikėtasi.

„Metai buvo pakankamai stabilūs ir didelių netikėtumų ekonomika neatnešė. Galima pasidžiaugt, kad iš esmės metai buvo pakankamai suprognozuotini. Galutinis rezultatas yra šiek tiek geresnis negu tikėjomės“, – teigė T. Povilauskas.

Lietuvos banko (LB) ekonomisto Dariaus Imbraso vertinimu, nors plėtra pernai nebuvo sparti, didėjo daugelio svarbiausių sektorių – tiek pramonės, tiek prekybos, tiek paslaugų, tiek statybos – pardavimai.

„Po pusmetį trukusio stabtelėjimo apdirbamosios gamybos pardavimai vėl rodo atsigavimo ženklų. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, pirmą kartą per tris ketvirčius vėl augo: tiesa, kukliai – 0,3 proc. ir buvo 1,8 proc. didesni nei prieš metus“, – pranešime teigė LB Ekonomikos departamento skyriaus vyriausiasis ekonomistas D. Imbrasas.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad atsižvelgiant į situaciją pasaulinėse rinkose, Lietuvai metai buvo geri, o ekonomikos augimas pernai iš vienos pusės buvo labai subalansuotas, iš kitos pusės – labai stipriai keitėsi.

„Pirmą pusmetį ekonomiką į viršų tempė visi pagrindiniai sektoriai: pramonė, mažmeninė prekyba, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriai. Antrą pusmetį situacija šiek tiek pasikeitė: pramonės įtaka sumažėjo, nes pramonė įėjo į stagnaciją, todėl ekonomiką labiausiai tempė vidaus sektorius – tai yra statybos sektorius ir mažmeninė prekyba“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, nustebino atotrūkis tarp pagrindinių sektorių, be to, dėl JAV muitų tarifų baimės nukrito pramonės poveikis ekonomikai.

„Prasidėjus deryboms dėl tarifų, Europos eksportuotojai masiškai eksportavo prekes į Amerikos rinką ir pripildė ten daug sandėlių. Tai kuriam laikui rudenį Lietuvos pramonė iš esmės sustojo dėl to, kad sandėliai Amerikoje buvo pripildyti. Bet aš manau, kad šių metų pirmą ketvirtį mes pamatysime šiek tiek geresnį pramonės rezultatą“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas.

Šiemet neigiamos tendencijos pramonėje tęsis, augs vartojimas

T. Povilauskas pabrėžė, kad šiemet didesnę įtaką ekonomikai darys vartojimas, kuris turėtų spartėti leidus gyventojams iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptas lėšas.

„Swedbank“ ekonomisto N. Mačiučio vertinimu, nepaisant augančio vartojimo ir investicijų, tęsis ir neigiamos tendencijos kai kuriuose pramonės sektoriuose.

„Tai yra tekstilės, chemijos prekės – ten, kur arba didelė priklausomybė nuo darbo sąnaudų, arba nuo energijos išteklių kainų, augimo tikėtis sudėtinga“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.

Anot jo, prekių eksporto augimo pernai beveik nebuvo, o importo augimas viršijo 5 proc., didėja užsienio prekybos deficitas.

„Tai irgi paprastai yra indikatorius, kad mažėja kaštų konkurencingumas, sunkiau yra eksportuoti. Tuo pačiu metu priklausomybė nuo importo nemažėja iš dalies ir dėl to, kad išlieka didelė paklausa vartojimo prekėms ir taip pat investicinėms prekėms“, – sakė N. Mačiulis.

„Šiemet turbūt bus labai panašios tendencijos, kaip ir praėjusiais metais, tiktai dar labiau amplifikuoti (metai – BNS)“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, verslams, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra vidaus rinka, artimiausi metai nusimato labai geri.

Pasak N. Mačiulio, vidaus vartojimas augs sparčiau ir dėl augančių pensijų, minimalaus atlyginimo, atsiimamų pinigų iš pensijų fondų. Taip pat bus stebimos sparčiai augančios viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, gynybą.

„Rekordiškai didelė Europos Sąjungos parama tiek iš RRF, tiek iš kitų struktūrinių fondų, tai irgi paskatins ekonomikos augimą. Ir valstybės, ir apskritai valdžios sektoriaus biudžeto deficitas didėja maždaug procentiniu punktu, tai irgi yra teigiamas impulsas ekonomikos augimui, bet, aišku, prisidės ir prie kainų augimo“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pažymėjo, kad praėjusiais metais paskolų portfelis tiek verslui, tiek gyventojams augo maždaug 16 proc. ir buvo vienas sparčiausių augimų visoje ES.

Jo vertinimu, Lietuvos investicijos pernai pasiekė 25 proc. BVP – tai yra aukščiausias lygis per daugiau negu 15 metų.

Pasak LB ekonomisto D. Imbraso, šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiau nei pernai, ją skatins reformos ir didesnės valdžios išlaidos, tačiau lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa pagrindinėse eksporto rinkose bus vangi.

„Nors vidaus veiksniai skatins spartesnį augimą, pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis jį ribos. Pernai iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš didesnių muitų įsigaliojimą padidėjusi lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje šiemet turėtų augti lėčiau, taip ribodama eksporto plėtrą. Pastarąją taip pat varžys jau padidėję muitų tarifai, nors jų poveikis, tikėtina, bus gana nedidelis“, – komentare sakė D. Imbrasas.

Anot I. Genytės-Pikčienės, šiemet ūkio plėtra dar paspartės, vidaus paklausos augimas maskuos vangesnius išorės rezultatus.

„Prognozuojame, kad realusis Lietuvos BVP šiemet išaugs bent 3,3 proc. Vis dėlto, mūsų ekonomikai vis sunkiau seksis išlikti subalansuoto augimo vėžėse, kuomet plėtrą lemia tiek į vidaus rinką, tiek į eksportą orientuotų ekonominių veiklų rezultatai“, –komentare sakė ji.

Ekonomistės teigimu, vidaus vartojimas bus vienas kertinių šių metų augimo ramsčių.

Pasak A. Izgorodino, šiais metais gali teigiamai nustebinti ir labiau prisidėti prie ekonomikos augimo eksportuojantys sektoriai – pramonė ir transportas: „Europos ekonomikos ciklas vis labiau ir labiau atsigauna, iš mirties taško pajudėjo Vokietija, labai dinamiškai atsigauna Skandinavija ir toliau pakankamai stipriai atrodo Italija ir Ispanija.“

„Vidaus vartojimas bei nekilnojamojo turto sektoriai taip pat turėtų demonstruoti tolesnę pozityvią tendenciją: iš dalies dėl objektyvių priežasčių – tai yra žemos palūkanų normos, augančios perkamosios galios, aukšto vartotojų optimizmo, o iš dalies ir dėl pensijų reformos, kuri veiks kaip toks vienkartinis dopingas“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

N. Mačiulio teigimu, nepaisant to, jog šiemet ekonomika taip pat turėtų augti sparčiai, politikos formuotojams reikėtų susilaikyti nuo noro išleisti daugiau pinigų ir daugiau perskirstyti per biudžetą, tačiau būtina stengti išsaugoti Lietuvos iššorinį konkurencingumą.