BNS
Kovą Europoje elektrai brangstant dėl didėjančių gamtinių dujų kainų, Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid”.
Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, palyginti su vasariu, sumažėjo 47 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh).
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kovą didmeninės elektros kainos mažėjo dėl žemesnio poreikio ir augančių atsinaujinančių išteklių gamybos, taip pat dėl pavasarį išaugusio vandens kiekio Latvijoje, kuris leido stipriai padidinti elektros gamybą hidroelektrinėse.
„Kainų mažėjimą lėmė ne tik atėjus šiltiems orams reikšmingai sumažėjęs elektros poreikis, bet ir gamybą itin padidinusios saulės elektrinės. Kelis tamsiojo metų laikotarpio mėnesius gaminusios minimalius kiekius, kovą saulės elektrinės sugeneravo net 158 GWh – paskutinį kartą toks lygis buvo pasiektas rugsėjį“, – pranešime sakė D. Šikšnys.
Tuo metu vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje buvo 75 eurai, Estijoje – 61 euras. Didesnės kainos fiksuotos Lenkijoje – 105 eurai ir Vokietijoje – 99 eurai. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione buvo Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 20 eurų.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1049 GWh – 29 proc. mažiau nei vasarį. Bendrai Lietuvoje kovą pagaminta 794 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei vasarį.
Vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija mažėjo 6 proc. iki 403 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo daugiau nei 3 kartus iki 158 GWh. Hidroelektrinių generacija siekė 85 GWh, šiluminių elektrinių – 82 GWh, o kitų elektrinių – 66 GWh.
Bendras importo kiekis per mėnesį sumažėjo 18 proc. iki 517 GWh. Kovą importas iš Latvijos siekė 69 proc., iš Švedijos 26 proc. ir 5 proc. iš Lenkijos. Eksportas augo beveik 3 kartus iki 243 GWh. Didžiausia jo dalis buvo nukreipta į Švediją – 52 proc., 36 proc. į Lenkiją, o likę 13 proc. į Latviją.
