Kasdien kiekvienas judame. Mašinomis, autobusais, troleibusais, dviračiais, ir kojomis. Judame visur – į darbus, į namus, bet sykiais ir betiksliškai, beprasmiškai – reikia „prasivaikščioti“, reikia „prasivažinėti“.

Man svarbus ir labiausiai vertingas atrodo ėjimas. Tas, kuriame einu, stebiu, fiksuoju ir siurbiu į save aplinką. Jis man neretai yra apie gatves, kurios teka mano ir kitų krauju, kuriomis kvėpuoju aš ir žmonės, gyvenantys šiame mieste. Šiame projekte atsirinkau žmonių, kurie siejasi su manimi ir menu/kūryba – jų paprašiau pasakyti pirmos į jų galvą šovusios gatvės Vilniuje pavadinimą. Tada išsakytas gatves užfiksavau juostoje.

Berinkdama gatves pastebėjau, kad neretu atveju tie, kurie susiformavę stiprų ryšį su miestu, jame ilgai gyvena, pasirenka ne iki galo atsitiktinę gatvę – pasirenka labiau jiems reikšmingą ir įaugusią iki kaulų smegenų gatvę, kurioje gyveno, kurioje mokėsi, kurioje daug nutiko, kuria tiek ilgai kvėpavo ir gyveno. Todėl ir man tos gatvės tampa ypatingesnės, nes jos nebe atsitiktinės, bet asmeniškos. Tos gatvės, rodos, kaip asmeninis atsiminimas, atsivėrimas kitam.

Apie autorę: Emilija Zakarauskaitė – Vilniaus miesto klaidžiotoja, konspektuojanti prisiminimus ir stebinti, fiksuojanti, bandanti tyrinėti jo gatves. Kartais gaudanti ir semianti vėją bei kismus aplink. 2021-aisiais pradėjusi savo meninį kelią Vilniaus dailės akademijos grafikos katedroje, dabar beminanti fotografijos ir medijos meno studijų takelius.
Autorės svetainė: konspektuojanti.com