BNS/Giedrius Gaidamavičius
Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ 2035 metais tikisi pasiekti 270 mln. eurų koreguotą pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 4,6 karto didesnį nei pernai, kai jis siekė 59,2 mln. eurų.
Tuo metu 2030 metais tikimasi 200 mln. eurų EBITDA – 3,4 karto didesnio nei 2023 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatomoje „Epso-G“ grupės strategijoje iki 2035 metų.
„Mes tikrai matome potencialą ir turime ambiciją auginti savo EBITDA. Mes turime potencialą ir ambiciją auginti savo grąžą valstybei užtikrindami infrastruktūros augimą“, – strategijos pristatymo renginyje kalbėjo „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
„Tam, kad visą tai turėtume ir gebėtume finansuoti investicijas, mes turime išlaikyti aukštą kredito reitingą“, – pridūrė jis.
M. Keizeris BNS teigė, kad dividendų prognozė strategijoje nėra nustatyta, jų siektiną dydį nuolat nustato Vyriausybė.
„Natūralu, kad mokėsime dividendus ir natūralu, kad jie bus atsižvelgiant į tai, kiek mums reikia finansinio pajėgumo tam, kad investuotume. Natūralu, kad valstybės valdoma įmonė turi veikti efektyviai ir grąžinti grąžą akcininkui dividendais“, – BNS teigė „Epso-G“ vadovas.
Pernai gavusi 24,8 mln. eurų grynojo pelno, už 2023 metus grupė valstybei išmokėjo 196,1 tūkst. eurų dividendų. Iki tol paskutinį kartą „Epso-G“ dividendus mokėjo 2020 metais – 773 tūkst. eurų.
2023 metų kovą Vyriausybė įpareigojo grupę kasmet iki 2027-ųjų dividendams skirti 0,5 proc. paskirstytino pelno.
Planuojama, kad grupės CAPEX (kapitalo) investicijos 2024–2035 metais sieks 7–9 mlrd. eurų, daugiausia lėšų skiriant infrastruktūrai.
M. Keizerio teigimu, apie 3 mlrd. eurų planuojama investuoti į elektros ir dujų tinklus, jų rekonstrukciją, naujas elektros jungtis, sinchronizavimą su kontinentine Europa.
„Visa kita remiasi mūsų prielaidomis. Visa kita yra apie projektus, kuriuos mes struktūrizuosime, kur kiekvienas iš jų turės savo business case’ą, kur mes bet kuriuo atveju sieksime pritraukti maksimalią subsidiją, maksimizuoti tarptautinę išorinę paramą tam, kad būtų poreikis mažiau dėti savo investicijų, pritraukti partnerių, (…) užtikrinti sveiką nuosavo ir skolinto kapitalo proporciją“, – kalbėjo „Epso-G“ vadovas.
„Norint užtikrinti sėkmingą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (strategijos – BNS) įgyvendinimą, „Epso-G“ turi išlikti moderniai valdoma, pelninga, tinkamus žmones ir tinkamus išteklius valdoma įmone, nešančia reikšmingą naudą šalies biudžetui“, – strategijos pristatymo renginyje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Epso–G“ konsoliduotos pajamos 2023 metais siekė 478,9 mln. eurų ir buvo 11 proc. mažesnės nei 2022 metais (589,9 mln. eurų), koreguotas grynasis pelnas buvo 2,7 proc. mažesnis (24,7 mln. eurų), EBITDA – 59,2 mln. eurų, arba 4,4 proc. mažiau (63,6 mln. eurų).
„Epso-G“ pernai į infrastruktūrą investavo 243 mln. eurų – 39 proc. daugiau, iš jų 165 mln. eurų – „Litgrid“, 36 mln. eurų – „Amber Grid“, 33 mln. eurų – „Energy cells“.
„Epso-G“ valdo 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. „Baltpool“ akcijų, taip pat po 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ ir „Energy cells“ akcijų.
Vienintelė „Epso-G“ grupės akcininkė Energetikos ministerija.
