AFP-BNS
Europos Sąjunga (ES) mano, kad skaitmeninis euras yra sprendimas, padėsiantis sumažinti bloko priklausomybę nuo JAV mokėjimo sistemų, kaip „Visa“ ir „Mastercard“, taip pat „Apple Pay“ ir „Google Pay“, Briuseliui siekiant teikti pirmenybę Europos įmonėms.
Briuselis tikisi, kad tai galėtų tapti alternatyvia vietine galimybe atsiskaityti parduotuvėse ar internete, nes žmonės galėtų lengvai mokėti, kaip ir naudojantis kitomis sistemomis, kortele, programėle arba per savo banko programėlę.
Antradienį Europos Sąjunga žengs dar vieną žingsnį link skaitmeninio euro sukūrimo, kai ES įstatymų leidėjai surengs ilgai lauktą balsavimą dėl šios virtualios valiutos.
Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą pasiūlė sukurti skaitmeninį eurą 2020 metais, nes Europai trūko savo sistemos, prieš Europos Komisijai pateikiant oficialų pasiūlymą.
Skaitmeninis euras negali būti sukurtas be taisyklių, kurias turi patvirtinti ES valstybių narių vyriausybės bei Europos Parlamentas.
Kas yra skaitmeninis euras?
Nepainiokite jo su savo pinigais banke. Naudodami banko kortelę, „Apple Pay“ ar „Google Pay“, mokate fiziniais pinigais, esančiais jūsų sąskaitoje. Tuo tarpu jūsų skaitmeniniai eurai būtų laikomi atskiroje virtualioje piniginėje.
ECB tikisi, kad skaitmeninis euras piliečiams bus prieinamas 2029 metais, jei ES derybininkai iki metų pabaigos patvirtins taisykles. Jei bus laikomasi šio grafiko, ECB yra pasirengęs 2027 metų viduryje pradėti bandomąją programą, kad patikrintų, kaip sistema veiks praktikoje.
Kai kas sako, kad tai pernelyg ilgas laikas, tačiau „bankams ir prekybininkams reikia laiko pasiruošti, kad galėtų jį įdiegti sklandžiai ir dideliu mastu“, AFP sakė ECB skaitmeninio euro projekto direktoriaus patarėjas Alessandro Giovannini (Alesandras Džovaninis).
Kaip tai veiks?
Skaitmeniniai eurai turės tokią pačią vertę kaip grynieji pinigai ir banknotai. Kiekvienas vartotojas turės susikurti sąskaitą banke arba viešojoje įstaigoje, pavyzdžiui, pašte, ir į ją pervesti pinigus iš kitos sąskaitos arba įnešti grynaisiais. Vartotojai galės atsiskaityti skaitmeniniais eurais parduotuvėse, internete ir tarpusavyje, naudodami įvairius būdus, įskaitant kortelę, programėlę ar telefoną.
Pareigūnai pabrėžia, kad sistema užtikrins žmonių privatumą: nebus galimybės nustatyti, kas atliko sandorius, o režimas neprisijungus prie interneto bus toks pat konfidencialus kaip ir atsiskaitymas grynaisiais.
„Tai nieko nepakeistų. Grynieji pinigai vis dar būtų prieinami, o žmonės galėtų naudotis esamais privačiais mokėjimo būdais“, – sakė ECB atstovas.
Skaitmeninis euras suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių ir leistų vartotojams „išsaugoti laisvę pasirinkti, kaip mokėti, kasdieniam gyvenimui tampant vis labiau skaitmeniniu“, pridūrė jis.
Kodėl ES nori skaitmeninio euro?
Mokėjimo sistemos „nėra neutralios“, jos yra „valdžios instrumentai“, teigė EP centristų frakcijai priklausantis parlamentaras Gilles Boyer (Žilis Buajė).
„Mes, europiečiai, ne kartą buvome perspėti dėl mūsų priklausomybės nuo JAV. Dabar esame visiškai pabudę, bet ne visada imamės veiksmų“, – sakė ji ir pabrėžė, kad antradienio balsavimas padės „sukurti suverenų, visos Europos mokėjimo sprendimą“.
ES pareigūnai dažnai nurodo 2025 metais Vašingtono įvestas sankcijas Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjams, siekdami iliustruoti JAV įmonių įtaką. Prancūzijos teisėjas Nicolas Guillou (Nikolia Gijo) yra pasakojęs, kaip neteko galimybės naudotis savo „Visa“ kortele.
Skaitmeninis euras yra „galimybė nutraukti priklausomybę, su kuria gyvename jau pernelyg ilgai“.
Pasak ECB, beveik du trečdaliai kortelinių mokėjimų euro zonoje tvarkomi ne Europos įmonių, daugiausia juos tvarko „Visa“ ir „Mastercard“. Be to, 13 iš 21 euro zonos šalių neturi nacionalinės kortelių sistemos kasdieniams mokėjimams parduotuvėse ar internetinėse parduotuvėse.
Kas to nenori?
Bankai. Pagrindinė jų nenoro priežastis – išlaidos.
Europos bankų federacijos balandžio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad bankų sistemos pritaikymas prie skaitmeninio euro kainuos 18 mlrd. eurų. Tuo metu ECB tvirtina, kad bankų sektoriaus investicinės išlaidos svyruotų nuo 4 iki 5,8 mlrd. eurų.
Bankai taip pat baiminasi poveikio savo finansiniam stabilumui, nes jei klientai konvertuotų savo pinigus į skaitmeninius eurus, bankų indėliai smarkiai sumažėtų.
ECB teigia, kad jokios rizikos nėra.
„Dėl savo struktūros, kuri užkerta kelią dideliems indėlių nutekėjimams, skaitmeninis euras nesukeltų šios rizikos, net ekstremaliose ir mažai tikėtinose krizinėse situacijose“, – sakė A. Giovannini.
Europos bankai taip pat baiminasi, kad sumažės jų internetinių paslaugų paklausa, ir nerimauja, kad skaitmeninis euras taps konkurentu visos Europos mokėjimo sistemai „Wero“.
