AFP-BNS

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį paskelbė apie Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) bloko laisvosios prekybos susitarimo pasirašymą.

„Tai abiem pusėms naudingas susitarimas“, – sakė ji Urugvajuje, kur dalyvavo MERCOSUR, kuriam taip pat priklauso Brazilija, Argentina, Paragvajus, aukščiausiojo lygio susitikime.

Susitarimu siekiama panaikinti daugumą importo muitų ES ir MERCOSUR prekyboje, sukurti plačią laisvosios prekybos zoną, turinčią daugiau kaip 700 mln. gyventojų.

Beveik ketvirtį amžiaus rengtą susitarimą U. von der Leyen pavadino „tikrai istoriniu etapu“, kuriuo tiesiami prekybos tiltai tuo metu, kai „stiprūs vėjai pučia priešinga kryptimi – izoliacijos ir susiskaldymo link“.

Nors derybos baigtos, ES ir MERCOSUR susitarimui dar turi pritarti bent 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. visų ES gyventojų, taip pat Europos Parlamentas.

Prancūzija, kurią ne kartą purtė ūkininkų protestai, teigiančių, kad susitarimas sukels nesąžiningą konkurenciją, bandė formuoti blokuojančią ES šalių mažumą.

Lenkija stojo Prancūzijos pusėn, o šaltiniai Italijos vyriausybėje teigė, jog Roma „neįžvelgia sąlygų“ susitarimui paremti. Nyderlandai ir Austrija taip pat išreiškė abejonių.

Tačiau Vokietija, beviltiškai siekianti atverti daugiau prekybos galimybių, nes jos gamybos sektorius išgyvena niūrius laikus, kaip ir Ispanija, tvirtai pasisakė už ES ir MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimą.

Jį ratifikavus, ES galėtų lengviau eksportuoti automobilius, mašinas ir farmacijos produkciją į Pietų Ameriką.

Savo ruožtu Brazilija ir jos kaimynės mažesniais ribojimais galėtų parduoti mėsą, cukrų, ryžius, medų, sojų pupeles ir kitus produktus į Europą.