AFP-BNS

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai.

Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Naujame pakete taip pat numatytas apribojimų įvedimas daugiau Kinijos įmonių dėl bendradarbiavimo su Rusijos kariuomene, sakė pareigūnai.

Siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui, Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius.

„ES ir jos Didžiojo septyneto (G-7) partnerės yra pasiryžusios ir toliau daryti spaudimą Kremliui, – nurodė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Palankiai vertinu susitarimą dėl mūsų 15-ojo sankcijų paketo, skirto visų pirma Rusijos šešėliniam laivynui.“

Diplomatai pridūrė, kad sankcijos buvo pritaikytos dar 50 Rusijos tanklaivių. Iš viso ES sankcijas taiko 80 rusų laivų.

Anksčiau šiais metais Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV ėmėsi panašių veiksmų prieš Rusijos tanklaivius.

Trečiadienį pareigūnai nurodė, kad jie taip pat sieks įvesti daugiau sankcijų Kinijos bendrovėms, kurios tiekia Rusijos kariuomenei įvairius būtinus produktus.

ES jau yra uždraudusi Bendrijos narėms palaikyti verslo santykius su keliomis kinų įmonėmis. Pastarąsias ES apkaltino tiekus svarbią įrangą Maskvos pajėgoms.

Tačiau diplomatai pripažįsta, kad naujausias sankcijų paketas nėra tokio plataus masto kaip ankstesni. Tai iš dalies susiję su Vengrijos, artimos Rusijos sąjungininkės ES, pirmininkavimu rotacijos tvarka.

Tikimasi, kad naujausias sankcijų paketas bus išplėstas, kai Lenkija sausio mėnesį perims pirmininkavimą ES. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad vis sunkiau tampa nustatyti pagrindinius sankcijų taikinius.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje paragino griežtinti sankcijas prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“.

Europarlamentarai tada atkreipė dėmesį, kad Rusijos „šešėlinis laivynas“ yra pagrindinis Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas.

Be to, EP nariai reiškė nerimą dėl šių laivų galimo poveikio jūrų saugumui ir ekologinėms sistemoms, jei išsilietų nafta.