BNS
Estijos vyriausybė nori kuo greičiau pasiekti naujus NATO pajėgumų tikslus ir patvirtino papildomą nacionalinę investicijų į gynybą programą KILP (SHIELD).
Vidutiniškai 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2029 metų bus skiriama krašto apsaugai.
„Vyriausybės sprendimas reiškia, kad mes sparčiau nei iki šiol stiprinsime Estijos gynybinius pajėgumus sausumos, oro ir jūrų karybos srityse“, – ketvirtadienį teigė premjeras Kristenas Michalas.
„Per ateinančius ketverius metus gynybos išlaidos bus padidintos 2,8 mlrd. eurų. Tai didžiausias išlaidų gynybai padidinimas per visą pastarojo meto istoriją ir tai sudarys sąlygas mums sparčiau plėtoti Estijos oro gynybą, didinti sausumos pajėgų ugnies galią, kurti giliuosius kovinius pajėgumus ir daug dėmesio skirti kovos dronais bei elektroninės kovos tobulinimui“, – aiškino jis.
Stiprindama Estijos gynybinius pajėgumus, vyriausybė vadovaujasi gynybos pajėgų vado kariniais patarimais, kurie, be NATO nustatytų pajėgumų tikslų, apima ir karo Ukrainoje patirtį.
„Už kiekvieno pajėgumo plėtojimo slypi skaičiavimai ir rinkos tyrimai, kuriuos artimiausiais metais galėsime papildomai paspartinti, kad dabartinėje sudėtingoje saugumo situacijoje galėtume plėtoti gynybinius pajėgumus“, – teigė gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).
„Be oro, sausumos ir jūros sričių plėtros, daug dėmesio skiriame žmonėms ir plėtojame tą gynybos pajėgų dalį, kuri nėra matoma per paradus“, – pažymėjo jis.
„Tai susiję su plataus masto infrastruktūros darbais, kibernetine gynyba, dronais, elektroninės kovos tobulinimu ir kita. Šiandienos susitarimais Estija yra tvirtai apsaugota ir patvirtina mūsų tvirtą įsipareigojimą NATO“, – pridūrė jis.
