AP-BNS
Estija leis Taivanui šalyje atidaryti nediplomatinę Taipėjaus atstovybę, siekdama paskatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su savivaldžia sala, tačiau žada politiniuose santykiuose toliau laikytis „vienos Kinijos“ politikos.
Estijos – Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės – vyriausybė peržiūrėjo savo požiūrį į Taivaną lapkričio 2-ąją vykusiame vyriausybės posėdyje, kuriame buvo aptariama šalies politika Kinijos atžvilgiu, vietos žiniasklaidai penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).
Kinija tvirtina, kad Taivanas – sala, esanti už maždaug 160 km nuo šalies rytinės pakrantės – yra jos teritorija. Pekinas Taivaną laiko maištinga provincija, kurios kontrolė prireikus būtų perimta jėga.
„Kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, Estija taip pat yra pasirengusi sutikti, kad būtų įsteigta nediplomatinė ekonominė ar kultūrinė Taipėjaus atstovybė, siekiant skatinti atitinkamus santykius“, – sakė M. Tsahkna, kurio pastabas po ketvirtadienį vykusio vyriausybės posėdžio pirmoji paskelbė Estijos užsienio reikalų ministerija.
Jis nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie tai, kada tokia atstovybė bus įsteigta Estijoje.
Pagal „vienos Kinijos“ principą, Pekinas laikosi pozicijos, kad yra tik viena suvereni valstybė pavadinimu Kinija, o Taivanas yra neatsiejama Kinijos dalis.
Vis dėlto kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, palaiko neoficialius santykius su Taivanu arba leidžia savo teritorijoje įkurti Taivano ekonominę ar kultūrinę atstovybę – Taipėjaus vardu.
„Estija nepripažįsta Taivano kaip šalies. Laikydamiesi „vienos Kinijos“ politikos, mes nekursime politinių santykių su Taivanu“, – sakė M. Tsahkna.
„Tuo pat metu manome, kad svarbu atgaivinti santykius su Taivanu ekonomikos, švietimo, kultūros, pilietinės visuomenės organizacijų bendravimo ir kitose panašiose srityse“ – kalbėjo jis.
Ministras sakė, kad 1,3 mln. gyventojų turinti Estija nori suderinti savo dabartinę Kinijos politiką su atitinkama 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos politika, o blokas, panašiai kaip ir Baltijos šalis, Pekiną laiko „partneriu, konkurentu ir varžovu“.
„(Estijos) Kinijos politikoje turi būti atsižvelgta į visus šiuos aspektus“, – sakė jis.
M. Tsahknos komentarai pasirodė likus kelioms dienoms iki Taivano užsienio reikalų ministro Josepho Wu (Džozefo U) vizito į Estiją.
Lapkričio 8 dieną sostinėje Taline J. Wu sakys kalbą apie Taivano užsienio politiką ir dalyvaus vietos analitinio centro diskusijų grupėje.
J. Wu į Taliną atvyksta ne Estijos vyriausybės kvietimu ir savo vizito metu su ministrų kabineto nariais oficialiai nesusitiks, pabrėžė M. Tsahkna, bet pridūrė, kad „nematome nieko blogo, kad ponas Wu lankosi Estijoje“.
2021 metais Estijos Baltijos kaimynė Lietuva leido Taivanui sostinėje Vilniuje atidaryti neoficialią diplomatinę atstovybę – de facto ambasadą, – nepaisydama griežto Pekino pasipriešinimo. Šis žingsnis paskatino Pekiną pradėti precedento neturinčią ekonominės prievartos kampaniją prieš ES ir NATO narę Lietuvą.
