AP-BNS

Estijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus savo gynybai sustiprinti.

Lenkijos sostinėje spaudos konferencijoje kalbėjęs Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) pažymėjo, kad Talinas nemano, jog Maskva šiuo metu kelia tiesioginę grėsmę Baltijos šalims, nes yra užsiėmusi savo puolimu Ukrainoje.

„Tačiau turime suprasti, kad Rusijos karo mašina įsibėgėjo visu mastu, kaip ir gamybos pajėgumai bei mentalitetas, nes Putinas dabar viską kontroliuoja“, – kalbėjo jis stovėdamas šalia Lenkijos užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio.

M. Tsahkna pridūrė, kad, Estijos vyriausybės nuomone, Rusijai gali prireikti 3–4 metų, kad ji parengtų, jo žodžiais, išbandymą NATO.

Estija, Lietuva ir Latvija laikomos vienomis iš labiausiai tikėtinų taikinių, jei Rusija vieną dieną nuspręstų surengti puolimą prieš NATO. Lenkija taip pat jaučiasi pažeidžiama.

Visos šios keturios valstybės tvirtai remia Kyjivą nuo pat karo Ukrainoje pradžios beveik prieš dvejus metus.

Didėjant įtampai dėl Maskvos karo, antradienį paaiškėjo, kad Estijos ministrė pirmininkė Kają Kallas (Kają Kalas) buvo įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą dėl jos pastangų nukelti sovietinių laikų paminklus. Jos teigimu, šis Maskvos žingsnis yra bauginimo taktikos dalis.

Trečiadienį Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi Rusijos reikalų patikėtinį ir išreiškusi pasipiktinimą.

Estijos ir Lenkijos ministrai pabrėžė, kad šiuo metu svarbu išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai.

Pasak M. Tsahkno, 2017-aisiais, kai jis ėjo gynybos ministro pareigas, Rusija Baltijos šalių pasienyje dislokavo 120 tūkst. karių. Vėliau šie kariai buvo perdislokuoti prie sienos su Ukraina.

Jis pridūrė, kad tai įrodo, jog „Ukraina kovoja ne už mus, o vietoj mūsų“.