BNS

Estijos Rygikogo Socialinių reikalų komitetas pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį pacientams būtų leidžiama atsisakyti gyvybę palaikančio gydymo.

Komiteto pirmininkė Signe Riisalo (Signė Rysalo) teigė, kad valstybė turi padėti užtikrinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo pabaiga būtų ori ir organizuota atsižvelgiant į jo norus, įsitikinimus ir vertybes.

„Galimybė sveikatos informacinėje sistemoje įrašyti pareiškimą dėl gyvenimo pabaigos – tai ilgo ir kruopštaus šalių bendradarbiavimo, kuriuo siekiama sumažinti nereikalingas kančias, rezultatas“, – sakė Reformų partijos parlamentarė.

„Viena vertus, nuo šiol pacientai turės teisę, pasitarę su gydytoju, atsisakyti gyvybę pratęsiančių sveikatos priežiūros paslaugų. Kita vertus, gydytojai galės būti tikri, kad gydymo nutraukimas iš tiesų atspindi paciento valią“, – teigė ji.

S. Riisalo aiškino, kad šiuo metu informacija apie notaro patvirtintus pareiškimus dėl gyvenimo pabaigos dažnai nepasiekia gydytojų, nes tokie pareiškimai nėra įtraukti į sveikatos informacijos sistemą.

„Didžiausia šio įstatymo projekto vertė yra ta, kad kiekvienas gydytojas per informacinę sistemą galės matyti paciento pageidavimus“, – sakė ji.

Komiteto pirmininko pavaduotoja Riina Solman (Ryna Solman) pažymėjo, kad žmonės turi labai skirtingus požiūrius į sprendimus dėl gyvenimo pabaigos, ši tema yra prieštaringa ir reikia aptarti daugybę niuansų.

„Turime būti tikri, kad mūsų kuriama sistema niekaip negalės būti piktnaudžiaujama – kad bus užtikrintas paciento saugumas ir užkirstas kelias manipuliacijoms su žmogaus gyvybe“, – sakė parlamentarė.

Ateityje visišką veiksnumą turintys suaugusieji, taip pat asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, jei gydytojas mano, kad jie pajėgūs priimti sprendimus, galės įrašyti pareiškimą dėl priežiūros pabaigos. Privaloma konsultacija su gydytoju užtikrins, kad sprendimas būtų kruopščiai apsvarstytas. Pareiškimą galima bet kada atnaujinti arba atšaukti.

Pareiškimas pateikiamas skaitmeniniu būdu sveikatos informacinėje sistemoje arba, išimtiniais atvejais, popieriuje, jei asmuo nemoka naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais duomenis įveda sveikatos priežiūros specialistas.

Žmogus gali atsisakyti bet kokio gyvybę palaikančio gydymo, pavyzdžiui, gaivinimo, dirbtinės ventiliacijos, maitinimo per zondą, dializės, gydymo antibiotikais, chemoterapijos, operacijų ir kitų dalykų. Toks atsisakymas yra susijęs su konkrečia deklaracijoje aprašyta sveikatos būkle, kuri turi būti diagnozuota gydytojo ir yra būtina sąlyga, kad galima būtų pateikti pareiškimą.

Pareiškimas negali būti naudojamas prašant eutanazijos ar savižudybės su pagalba.

Numatyta, kad įstatymas galėtų įsigalioti 2027-ųjų sausio 1-ąją, kad būtų pakankamai laiko IT sistemos kūrimui, gydytojų mokymui ir visuomenės informavimui.

Socialinių reikalų komitetas pateikė pasiūlymą Rygikogo valdybai įtraukti įstatymo projektą į balandžio 23-iąją vyksiančio plenarinio posėdžio darbotvarkę ir surengti pirmąjį svarstymą.