Šaltinis: Politico

Ginklus gaminančios įmonės uždirba rekordinį pelną, o tai sunkiai suderinama su raginimais didinti vyriausybių išlaidas gynybos projektams.

Didelės Europos gynybos įmonės uždirba pinigus dėl staigaus išlaidų padidėjimo, kurį sukėlė Rusijos išpuolis prieš Ukrainą, tačiau šie pelnai kenkia argumentams, jog Europos Sąjunga turėtų išleisti bendrą skolą, kad padėtų bloko ginkluotėms. „Nenoriu rizikuoti, kad mokesčių mokėtojų pinigai subsidijuotų įmonių pelnus“, — sakė Tobias Cremer, Vokietijos Europos Parlamento narys iš Socialistų ir demokratų frakcijos, dirbantis Parlamento gynybos ir užsienio reikalų komitetuose. Tačiau šie didesni įmonių pelnai yra menki, palyginti su ES gynybos iššūkio mastu. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią vasarą įspėjo, kad ES „susiduria su precedento neturinčiomis ir augančiomis saugumo grėsmėmis“ ir per ateinančius dešimt metų reikia 500 milijardų eurų papildomoms gynybos investicijoms.

Nėra aišku, kaip bus surinkti šie pinigai — ar iš nacionalinių biudžetų, iš ES daugiametės biudžeto, ar iš obligacijų, kurias remia 27 bloko valstybės narės. Ir čia gynybos įmonių pelnai tampa problema, nes jie apsunkina skolinimosi, siekiant investuoti į ginklų gamybą, pateisinimą. „Įmonėms reikia užsakymų, o ne pinigų“, — pabrėžė diplomatas iš Šiaurės šalių, nepritariančių bendroms gynybos obligacijoms.

Piniguose skendintys
Akivaizdu, kad gynybos įmonės sekasi labai gerai. Pirmąsias devynias šio metų mėnesių Prancūzijos „Thales“ pranešė, kad pardavimai padidėjo 6,2 proc. iki 14 milijardų eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, daugiausia dėl gynybos ir saugumo. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos „Saab“ užsakymai šoktelėjo 71 procentu iki 79 milijardų kronų (6,9 milijardo eurų).

Mes ir toliau matome didėjantį poreikį, nes Europos šalys turi papildyti savo gynybos atsargas, o tai pareikalaus ilgalaikių pastangų“, — sakė generalinis direktorius Micael Johansson.

Vokietijos „Rheinmetall“ „žymiai padidino savo pardavimus ir veiklos rezultatus“ antrąjį šių metų ketvirtį ir prognozavo rekordinius pardavimus — 10 milijardų eurų, bei veiklos pelno maržą nuo 14 iki 15 procentų visiems metams.

Italijos „Leonardo“ pranešė apie dviženklį augimą šių metų pirmoje pusėje: užsakymai išaugo 18,8 procento ir pasiekė 10,3 milijardo eurų, o grynasis rezultatas buvo 555 milijonai eurų — 166,8 procento padidėjimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.

Generalinis direktorius Roberto Cingolani vasarį sakė: „Mes esame ypatingoje galimybių lango situacijoje, nes gynybos pramonė dabar yra globalios saugumo dalis.“

Ir tendencija, atrodo, nesustoja. Pagal „Vertical Research Partners“ analizę, skelbtą „Financial Times“, prognozuojama, kad 15 didžiausių pasaulio gynybos rangovų 2026 metais užfiksuos 52 milijardų dolerių laisvą pinigų srautą — beveik dvigubai daugiau nei 2021 metais.

Politikai atkreipia dėmesį
Šie pelnai yra tokie dideli, kad Italijos finansų ministras Giancarlo Giorgetti ypatingai atkreipė dėmesį į tai, kiek pinigų uždirba gynybos įmonės, svarstydamas apie galimybę apmokestinti įmonių neplanuotus pelnus.

„Paradoksalu, šiandien galima pasakyti, kad, atsižvelgiant į visus šiuos karus, ginklus gaminančios įmonės sekasi ypač gerai,“ — sakė jis spalio pradžioje.

Galiausiai šis siūlymas nepateko į šių metų biudžetą, o net ir Cramer, socialistų EP narys, pripažino, kad „pelno apmokestinimas paprastai turėtų būti paskutinė priemonė“. Tačiau Giorgetti iškėlė svarbią problemą.

Tai taip pat yra problema Jungtinėse Valstijose, kur JAV jūrų laivyno sekretorius Carlos Del Toro kritiškai atsiliepė apie ginklus gaminančias įmones, kaltindamas jas, kad naudoja savo pelnus akcijų kainoms didinti per akcijų supirkimus. „Apskritai, daugelis iš jūsų uždirbate rekordinius pelnus, kaip rodo jūsų ketvirtiniai finansiniai pranešimai,“ — sakė jis gynybos rangovams vasarį.

„Negalite prašyti amerikiečių mokesčių mokėtojų daryti didesnes viešąsias investicijas, kol toliau didinate savo akcijų kainas per akcijų supirkimus, atidedate pažadėtas kapitalo investicijas ir naudojatės kitomis apskaitos gudrybėmis,“ — pridūrė jis.

Nors Italija dar neįvedė gynybos įmonių apmokestinimo, tokių precedentų yra. JAV per abu pasaulinius karus taikė specialius mokesčius šiam sektoriui.

Ukraina reguliuoja pelnus, kuriuos įmonės gali uždirbti iš valstybinių užsakymų susijusios gamybos — tačiau tai sukėlė nerimą, kad gali pakenkti jų pelningumui ir riboti jų galimybes investuoti.

Nepaisant skundų dėl didelių pelnų, kuriuos uždirba Europos įmonės, jos investuoja — dažnai be tvirtų vyriausybinių užsakymų, remiančių šias finansines rizikas. „Daugelis Europos gynybos įmonių per pastaruosius metus jau žymiai investavo į savo gamybos pajėgumų didinimą, prisiimdamos verslo riziką iki ribos, kas įmanoma be tiesioginio užsakymų užtikrinimo,“ — sakė Jan Pie, Europos kosmoso, saugumo ir gynybos pramonės asociacijos generalinis sekretorius.

Vis dėlto pelningų gynybos įmonių vaizdas, pasinaudojančių vyriausybinėmis programomis, kelia nerimą kai kuriems politikams. Pavyzdžiui, „Rheinmetall“ yra pagrindinis Europos Sąjungos 500 milijonų eurų įstatymo, skirto amunicijos gamybos rėmimui, gavėjas.

„Mums tikrai reikia didelių įmonių, kad greitai padidintų amunicijos gamybą, ir yra atvejų, kai ES ir valstybių narių parama yra būtina,“ — sakė Hannah Neumann, Vokietijos žaliųjų partijos EP narė, dirbanti gynybos komitete. „Bet kodėl tokios labai pelningos įmonės kaip „Rheinmetall“ gauna milijonus tiesioginių dotacijų? Paskolos ar dotacijos su pelno grąžinimo sąlygomis pasiektų tokius pačius rezultatus be nereikalingų dovanų.“

Kaštų mažinimas
Vienas iš atsakymų į pelno šventę yra sumažinti tai, ką vyriausybės moka už ginklus ir amuniciją, ypač skatinti bendras pirkimo iniciatyvas ir integruoti tai, kas istoriškai buvo labai susiskaidžiusi gynybos rinka.

Dideli pelnai ir aukštos akcijų kainos rodo, kad yra „stiprus argumentas dėl Europos rinkos integracijos. Integruojant rinką, iš esmės turėtume matyti daugiau konkurencijos, o su didėjančia konkurencija turėtume matyti, kaip konkurencija sumažina perteklinius pelnus“, — sakė Guntram Wolff, Bruegel mąstymo centro Bruselio vyresnysis mokslo darbuotojas.

Šią nuomonę palaiko ir naujasis Gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. „Kainos kyla į dangų“, — sakė jis „POLITICO“, tačiau pridūrė, kad ES reglamentai, tokie kaip Europos gynybos pramonės programos (EDIP) projektas, siekia skatinti bendrus pirkimus. „Bendras pirkimas gali sumažinti kainas“, — sakė jis.