Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai akcentuoja, kad savarankiškam saugumo užtikrinimui ES turi sustiprinti partnerystę su bendraminčiais partneriais ir gerokai sumažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių. Jie mano, kad kitą savaitę numatytoje paskelbti Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities Europos Vadovų Tarybai turėtų būti pateikti inovatyvūs, būtini ir karo laikotarpį atitinkantys veiksmai ES saugumui užtikrinti.

Rezoliucijoje pažymima, kad siekiant taikos ir stabilumo Europoje būtina remti Ukrainą ir kartu stiprinti ES atsparumą. „Europa šiandien susiduria su didžiausia karine grėsme jos teritoriniam vientisumui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – teigia EP nariai ir ragina ES valstybes, tarptautinius partnerius ir NATO sąjungininkus panaikinti visus apribojimus dėl Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimo prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Jie atkreipia dėmesį, kad „jei ES nesuteiktų reikiamos paramos, o Ukraina būtų priversta pasiduoti, Rusija pultų kitas šalis – galimai ir ES valstybes nares”.

Baltarusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano remiama Rusija „kelia didžiausią tiesioginę ir netiesioginę grėsmę ES”, pažymi Europos Parlamentas. Be to, JAV administracijos pastarojo laikotarpio veiksmai ir pareiškimai sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl būsimos JAV pozicijos Rusijos, NATO ir Europos saugumo atžvilgiu. Todėl europarlamentarai akcentuoja, kad ES veiksmai gynybos srityje nebegali likti riboti, fragmentiški ir lėtai įgyvendinami. EP nariai ragina ES valstybes glaudžiau bendradarbiauti tiek išimtinai karinėje srityje, tiek pramonės, technologijų ir žvalgybos sektoriuose.

Jie taip pat siūlo ES supaprastinti administracinius pajėgumus ir sprendimų gynybos srityje priėmimą, kad karų ar kitų didelio masto krizių atveju sprendimai būtų priimami nedelsiant. Europarlamentarai pritaria ES gynybos ministrų tarybos steigimui ir sprendimų šioje srityje priėmimui kvalifikuota daugumą, o ne vienbalsiai, nebent tai būtų susiję su karinėmis operacijomis, kuriose galima panaudoti jėgą. ES ir NATO bendradarbiavimas yra svarbus ir turi būti tęsiamas, teigia europarlamentarai, ir ragina kartu sukurti visapusiškai pajėgų NATO Europos ramstį, kuris prireikus galėtų veikti savarankiškai.

Rezoliucijoje pažymima, kad ES privalo nuspręsti dėl vieningos ir aiškios ilgalaikės Europos gynybos pramonės vizijos, o ES valstybės turi didinti bendrus karinės įrangos įsigijimus. Europos Parlamentas įspėja, kad iš esmės nepadidinus investicijų į gynybą, nebus pasiekti ES saugumo ir gynybos tikslai, susiję tiek su karine parama Ukrainai, tiek su Europos bendro saugumo gerinimu. EP nariai taip pat ragina nelaukti kito ES daugiamečio biudžeto derybų ir nedelsiant išnagrinėti novatoriškus papildomo finansavimo ES gynybai sprendimus, pavyzdžiui, sukurti Europos gynybos obligacijų sistemą, skirtą finansuoti didelio masto investicijas į karinę sritį..

Europos Parlamento rezoliucijai dėl ES gynybos ateities pritarė 419 europarlamentarų, 204 nepritarė, o 46 susilaikė.