AFP-BNS

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) trečiadienį pareiškė, kad didėjant geopolitiniam netikrumui jo vyriausybė sieks, jog vokiečių kariuomenė taptų „stipriausia įprastine kariuomene Europoje“.

Pirmą kartą po inauguracijos praėjusią savaitę į parlamentą kreipęsis F. Merzas sakė, kad jo vyriausybė „suteiks visas būtinas finansines priemones“, kad sustiprintų ilgą laiką nepakankamai finansuotą Vokietijos kariuomenę.

Jo vyriausybė jau atvėrė kelią šimtams milijardų eurų papildomo finansavimo, nes praėjusiame parlamente buvo patvirtintas fiskalinis planas.

„Bundesvero (ginkluotųjų pajėgų) stiprinimas yra mūsų svarbiausias prioritetas“, – sakė F. Merzas.

„Vokietijos vyriausybė skirs visus finansinius išteklius, kurių Bundesverui reikia, kad jis taptų stipriausia Europoje įprastine kariuomene“, – nurodė jis.

„Jėga atbaido agresorius, o silpnumas skatina agresiją“, – pridūrė kancleris.

„Tai dera daugiausiai gyventojų turinčiai ir ekonomiškai galingiausiai Europos valstybei. To iš mūsų tikisi ir mūsų draugai bei partneriai. Iš tiesų, jie praktiškai to reikalauja“, – sakė jis.

Vokietija, turinti tamsią Antrojo pasaulinio karo laikų istoriją, ilgą laiką neišlaidavo savo kariuomenės reikmėms, o po Šaltojo karo finansavimas smarkiai sumažėjo, nes Europos šalys, siekdamos užtikrinti saugumą, pasikliovė NATO sunkiasvorėmis JAV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, pareikalavo, kad Vokietija ir kitos sąjungininkės skirtų daugiau lėšų gynybai, ir sukėlė abejonių dėl būsimų Vašingtono įsipareigojimų transatlantiniam aljansui.

F. Merzas pažadėjo didesnį Berlyno diplomatinį ir saugumo vaidmenį Europoje neslūgstant geopolitinei įtampai.

Trečiadienį jis perspėjo, kad „klysta visi, kurie rimtai tiki, kad Rusiją tenkintų pergalė prieš Ukrainą arba dalies šios šalies aneksija“.

Jis taip pat pabrėžė nuolatinę paramą Ukrainai, tačiau taip pat sakė, kad „mes nesame karo šalis ir nenorime ja tapti“.

„Stiprūs kartu“

„Mūsų tikslas – Vokietija ir Europa, kurios kartu būtų tokios stiprios, kad mums niekada nereikėtų panaudoti ginklų, – kalbėjo F. Merzas. – Kad tai pasiektume, turėsime prisiimti daugiau atsakomybės NATO ir ES.“

Kol kas iššūkiai yra didžiuliai. Pastaraisiais metais Vokietijos Bundesveras buvo pašiepiamas dėl įrangos gedimų, įskaitant sraigtasparnius, kurie negali skraidyti, ir šautuvus, kurie nešaudo tiesiai.

Daugiau nei prieš trejus metus Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą paskatino buvusį centro kairiųjų kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) imtis veiksmų.

Jis paskelbė apie 100 mlrd. eurų siekiančias papildomas išlaidas gynybai, kurios leido Vokietijai pasiekti NATO tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tačiau dar reikia daug nuveikti, o parlamento įgaliotinė, atsakinga už ginkluotąsias pajėgas, Eva Hoegl (Eva Hiogl) neseniai įspėjo, kad kariuomenė vis dar turi „per mažai visko“.

Buvo pateikti svarbūs užsakymai, įskaitant užsakymus naujiems Vokietijoje pagamintiems povandeniniams laivams, tačiau jų gamyba ir pristatymas užtruks ne vienerius metus.

Valdant kanclerei Angelai Merkel Vokietija sustabdė šaukimą į kariuomenę, tačiau F. Merzas teigė, kad bus imtasi priemonių atkurti pajėgumus.

„Mes sukursime naują, patrauklią savanorišką karinę tarnybą“, – sakė jis.

„Mūsų šalyje yra daug jaunų žmonių, kurie nori prisiimti atsakomybę už Vokietiją, jos gynybinius pajėgumus ir saugumą. Mes to norime ir tai skatinsime“, – pabrėžė kancleris.