PagrindinisKultūraGarso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija

Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija

Paskelbta

Pranešimas spaudai

Balandžio 12 d. duris Vilniuje atvers nauja meno, kultūros ir istorijos pažinimo erdvė – restauruoti ir šiuolaikiniam miesto gyvenimui pritaikyti barokiniai Sapiegų rūmai. Naujieji rūmų šeimininkai, Šiuolaikinio meno centras, pakvietė penkis Lietuvos bei tarptautiniame kultūros lauke pripažintus kūrėjus sukurti garsines patirtis – savarankiškus meno kūrinius, kurie gali tapti alternatyviais gidais, leidžiančiais kitaip patirti rūmų erdves, istoriją bei aplinką. Garso kūrinius Sapiegų rūmams jau dabar galima išgirsti interneto svetainėje www.sapiegurumai.lt. 

Anot projekto kuratorės Astos Vaičiulytės, šie garso kūriniai yra tarsi pasisveikinimas su Sapiegų rūmais ir juose besikuriančia nauja meno institucija, kviečiantis į rūmų pastatą ir jų istoriją pažvelgti per kūrybinę ir asmenišką prizmę. „Šios idėjos įgyvendinimui kviesti profesionalūs skirtingų sričių kūrėjai, vienaip ar kitaip dirbantys su pasakojimo ir garso formomis. Jiems buvo pasiūlyta laisvai interpretuoti Sapiegų giminės istoriją ir visą barokinio ansamblio architektūrinį bei archeologinį paveldą, paieškoti būdo, kaip šią tolimą istoriją, naudojant šiandienos kalbą, bent šiek tiek atrakinti rūmų ir jų ansamblio lankytojui“, – pasakoja A. Vaičiulytė.

Penkių garso kūrinių autoriai atstovauja skirtingoms kūrybinėms praktikoms – tai rašytoja Monika Kalin, menotyrininkė ir senosios baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaitė, menininkė, muzikantė ir kompozitorė Lina Lapelytė, filosofas Kristupas Sabolius bei menininkas ir kompozitorius Andrius Arutiunian. Nuo pokalbių laidos iki sąmonės būseną keičiančio garso takelio – rūmų ir jų aplinkos įkvėptos garsinės patirtys nepanašios viena į kitą nei savo trukme, nei žanru. Kūriniuose reiškiasi smalsus, kartais asmeniškas, o kartais provokuojantis dialogas su mums tolima istorine epocha, bandant suprasti to meto žmogų ir jo pasaulėjautą. Greta istorinės refleksijos veriasi klausimas, ką Sapiegų giminės istorija ir išlikęs architektūros paveldas šiandieną reiškia mums.

Praėjusią savaitę „Radio Vilnius“ eteryje skambėjo Deimantės Bulbenkaitės ir Audriaus Pociaus vedama laida „Puota“, kurioje svečiavosi filosofas Kristupas Sabolius. Iš pažiūros įprasta pokalbių laida iš tiesų yra K. Saboliaus sumanytas garso kūrinys, kuriame Sapiegų rūmų istorija tampa savotiška jo paties praeities inscenizacija. K. Sabolius prisimena savo reakciją į kvietimą: „Tai buvo netikėtas, bet labai gerai su mano praeitimi ir asmenine Vilniaus istorinių klodų patirtimi sukalibruotas pasiūlymas. Kitaip nei Trakų ir Gedimino pilys, Sapiegų rūmai neturi vietos mūsų kolektyvinėje vaizduotėje. Tai man pasirodė gera pradžia. „Puotoje“ viskas yra tikra ir netikra. Visa tai, ką girdite, yra nutikę man arba istoriniams personažams, tačiau, kaip žinia, fikcija prasideda vos pradėjus komponuoti pasakojimą. Toje kompozicijoje atsirandanti kūryba liudija apie mūsų žvilgsnį į istoriją ir ją iškraipo.“ K. Saboliui rūpėjo nuvainikuoti didžiuosius naratyvus, todėl „Puotos“ centre atsiduria Sapiegų rūmų šeimininkė Teresė Korvin Gosievskytė – įspūdinga ir neįvertinta Lietuvos ir Lenkijos istorijos asmenybė. Savo kūriniu K. Sabolius kviečia klausytojus leistis į detektyvą: „Man būtų labai įdomu, jei kažkam beklausant kiltų noras pasekti šiame audiokūrinyje slypinčiomis nuorodomis į tikras istorijas, patikrinti, kiek mano pasakojime yra tiesos, bei išsiaiškinti, koks galėtų būti tolimesnis pasakojimas arba kaip kitaip būtų galima pasakoti šią istoriją. Tai būtų įdomus pratimas.“

Rašytoja Monika Kalin pasakoja, kad pakviesta nedvejojo ir iš karto žinojo, kad kūrinio forma bus meditacijos įrašas, nes šiuo metu ji itin domisi balsu kaip raiškos priemone, o Sapiegų parkas jai asocijuojasi su pačios patirtomis katarsiškomis emocijomis. Jos kūrinio „Kelio balsas“ pradžioje nuskamba rekomendacija lankytojui ar lankytojai. Ji(s) kviečiama(s) išsirinkti rūmuose arba jų aplinkoje vietą, kurioje galima sustoti, ramiai prisėsti ir užsimerkti. „Man pačiai, kaip kito muziejaus darbuotojai ir žmogui, kuris dažnai lankosi meno institucijose, rūpi, kaip šiose erdvėse galime patirti save su visais savo sunkumais ir emociniu svoriu. Atrodo, kad šiuose rūmuose bus daug erdvių, kur vienas nuošaly atsisėdęs ir užsimerkęs žmogus galės jaustis saugus. Norėjau sukurti ne pasivaikščiojimo gidą, skirtą erdvėms iššifruoti, o kūrinį, kuris padėtų megzti santykį, kurio klausantis reikalinga nusėsti ir pabūti dabarties akimirkoje“, – sako rašytoja. 

Menotyrininkė ir baroko muzikos vokalistė Renata Dubinskaitė pasakoja, kad ją suintrigavo įprastiems gidams būdingo faktų ir tikslumo poreikio nevaržoma meninio audiogido idėja. Kūrinyje „Baroko žmogus gyvenimo spektaklyje“ skamba epochos dvasią atskleidžiantis R. Dubinskaitės istorinis pasakojimas ir Sapiegų rūmų didžiojoje menėje kartu su teorbos ir barokinės gitaros atlikėju Karlu Nyhlinu (Švedija) įrašyti du vokaliniai kūriniai. Autorė sako kūrinio formą pasirinkusi pagal dvi savo specialybes: „Anksčiau daug rašiau apie meną ir dėsčiau, tačiau vėliau mane pasiglemžė baroko muzika. Norint ją gerai atlikti reikia aktyviai domėtis ir gilintis į baroko žmogaus pasaulėjautą. Baroko natų neįmanoma interpretuoti nežinant tų laikų filosofijos, psichologijos ir mentaliteto. Siekiau į Sapiegų rūmus pažvelgti barokiniu žvilgsniu. Mano pasakojimo atramos tašku tapo du ryškūs Jono Kazimiero Sapiegos gyvenimo įvykiai, iliustruojantys baroko epochos kontrastingumą. Ši epocha buvo linkusi perdėtai stipriai išreikšti kraštutinumus.“ R. Dubinskaitės pasakojimas ir jos atliekama sakralinė bei pasaulietinė rūmų statytojų laikais kurta muzika leidžia geriau pajausti baroko epochai būdingą teatrališkumą, perteklių, gyvenimo džiaugsmą, kūniškumą, malonumus ir kitokį nei renesanso laikais religingumą. 

Trumpiausiame viso rinkinio kūrinyje „DIena ruʃti“ menininkei ir kompozitorei Linai Lapelytei norėjosi atkurti Sapiegų rūmus, vienuolyną ir parką apimančio architektūrinio ansamblio vienovę, aplinką, kurioje nuo pat pradžių skambėjo vienuolių balsai. L. Lapelytė pasakoja, kad tik gavusi kvietimą sukurti garso kūrinį Sapiegų rūmams ji norėjo kartu su trinitorių vienuolyne dabar gyvenančiais broliais joanitais įrašyti popdainą. Galiausiai jos dainoje nugulė bažnytinio himno „Dies irae“ (iš lot. k. – rūstybės diena) tekstas, o vienuolių apeigų metu įrašyti balsai tapo L. Lapelytės balso akompanimentu. Nors himnas pasakoja apie Paskutiniojo Teismo dieną, L. Lapelytės kūrinyje jis yra nuoroda į neramią šiandieną. Anot menininkės, kurdama ji daug galvojo apie su įvairiais karais tampriai susijusią Sapiegų rūmų praeitį ir jų statytojo J. K. Sapiegos figūrą, karingą vyrišką prigimtį ir jam pasipriešinti galintį moteriškąjį pradą. Todėl jos kūrinyje svarbūs garsiniai sluoksniai – tiek moteriškas ir vyriškas balsai, tiek senų laikų tekstas ir dainavimo formos bei į šias dienas sugrąžinantis balsas. 

Arčiausiai audiogido formato priartėja menininkas Andrius Arutiunian savo kūrinyje  „Malonumai“. Tai intoksikuojantis garso takelis. Jo klausantis kinta Sapiegų rūmų erdvių ir juose eksponuojamų kūrinių patyrimas. Menininko teigimu, jo kūrinys sukurtas remiantis dviem dalykais. Vienas jų – tai pseudomokslinis ankstyvojo interneto fenomenas, kai buvo teigiama, kad dviejų susikertančių dažnių sandūroje yra girdimas mūsų smegenų sukurtas trečias dažnis. Šis psichoakustinis efektas kuria garsinę aplinką, kuri keičia tai, kaip mes matome ir girdime pasaulį. Kita kūrinio atrama – senovinės farmakopėjos ir jose užfiksuoti tinktūrų receptai. Pagal juos paruoštos tinktūros turėjo veikti panašiai kaip realybės suvokimą keičiančios audiopsichotropinės medžiagos. „Man buvo įdomu permąstyti, ką apskritai reiškia audiogidas ir kaip jis galėtų funkcionuoti rūmuose su skirtingomis ekspozicijomis. Mano idėja buvo sukurti gidą, kuris keistų bet kokios ekspozicijos patirtį. Kadangi jis yra susijęs su malonumais, senosiomis farmakopėjomis ir narkotinėmis medžiagomis, kurios keičia mūsų klausos receptorius, visa tai įdomiai susijungia tiek su Sapiegų rūmuose veikusios ligoninės istorija, tiek su audiogido abstrakcija“, – pasakoja A. Arutiunian. 

Penki garso kūriniai yra Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Garso kūriniai Sapiegų rūmams“ rezultatas. Garso kūriniai Sapiegų rūmams taps nuolatine Sapiegų rūmų virtualios ekspozicijos dalimi. Ją patirti galima ne tik Sapiegų rūmų aplinkoje. Visų kūrinių nuo šiandien galima klausytis interneto svetainėje: www.sapiegurumai.lt

 

 



Naujausi straipsniai

Ukraina skelbia smogusi kariniam aerodromui Rusijos okupuotame Kryme

AFP-BNS Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė rusų kariniam aerodromui Rusijos nuo 2014 metų...

Vokietija sako po šnipų sulaikymo iškvietusi Rusijos ambasadorių

AFP-BNS Vokiečių Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė rusų ambasadorių, Vokietijoje sulaikius du šnipinėjimu Rusijos naudai...

Slovakai per kelias dienas surinko šimtus tūkstančių eurų Ukrainos amunicijai

AFP/BNS/Tie2.lt Slovakai, nepaisant to, kad jų šalies vyriausybė atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, per kelias...

Indonezijoje išsiveržus ugnikalniui evakuojama tūkstančiai žmonių

AFP-BNS Indonezijoje įvykus penkiems Ruango ugnikalnio išsiveržimams gelbėtojai ketvirtadienį skuba evakuoti tūkstančius žmonių, o pareigūnai...

Daugiau

Ukraina skelbia smogusi kariniam aerodromui Rusijos okupuotame Kryme

AFP-BNS Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė rusų kariniam aerodromui Rusijos nuo 2014 metų...

Vokietija sako po šnipų sulaikymo iškvietusi Rusijos ambasadorių

AFP-BNS Vokiečių Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė rusų ambasadorių, Vokietijoje sulaikius du šnipinėjimu Rusijos naudai...

Slovakai per kelias dienas surinko šimtus tūkstančių eurų Ukrainos amunicijai

AFP/BNS/Tie2.lt Slovakai, nepaisant to, kad jų šalies vyriausybė atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, per kelias...