BNS

Prasidedant naujiems mokslo metams policija pirmadienį iki 9 val. registravo 26 pranešimus apie gaunamus rusų kalba parašytus elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti mokymo įstaigas.

Kaip BNS nurodė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė, visi gauti pranešimai – Vilniuje.

„Yra grasinimas susprogdinti mokymo įstaigą, tiek to panašumo (į praėjusių metų grasinimus – BNS). Kaip minėjome, tai yra rusų kalba pranešimai, jie nėra pasitvirtinę“, – sakė R. Janavičiūtė.

Apie evakuotas ugdymo įstaigas policija informacijos šiuo metu neturi.

„Kol kas nėra informacijos ir apie ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl melagingų pranešimų. Viskas vyksta, yra eigoje, už tai konkrečių sprendimų dar nėra“, – teigė policijos atstovė.

Pirmadienio rytą savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje Policijos departamentas įspėjo gavus laišką su tokiu grasinimu nepanikuoti, išlikti budriems ir vykdyti teisėsaugos rekomendacijas.

Pareigūnų teigimu, gavus minimą pranešimą įstaigos neturėtų nutraukti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais.

Policija taip pat ragina neskubėti evakuoti žmonių.

„(…) pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti“, – nurodo pareigūnai.

Tačiau, jei po tokio grasinančio elektroninio laiško, apžiūrėjus patalpas ar teritoriją, juose randamas bet koks įtartinas objektas, tuomet, policija nurodo nedelsiant skambinti skubių pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Policija taip pat rekomenduoja paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris apie gautus elektroninius laiškus informuotų pareigūnus.

„Neskambinti iš vienos įstaigos penkiems ar šešiems žmonėms. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausia nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo“, – teigia Policijos departamentas.

Praėjusių metų spalį per kelias dienas Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse, tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos Latvijoje bei Estijoje.

Valstybės saugumo departamentas tuomet teigė, kad tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.

Pasak žvalgybos, melagingais pranešimais ir panašaus pobūdžio veiksmais siekta kelti įtampą ir paniką visuomenėje, trikdyti ir destabilizuoti institucijų darbą, didinti nepasitikėjimą.