BNS

Gedimino kalno pietiniame šlaite po pirmadienį visą dieną trukusios liūties vakare fiksuota nuošliauža nesiplėtė, o jos padariniai pradedami šalinti, pranešė objektą prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus.

Anot jo, minėta kalno šlaito vieta papildomai bus sutvirtinta pagal laikinųjų priemonių projektą.

Antradienį išplatintame pranešime nurodoma, jog nuošliauža – paviršinio supiltinio grunto, todėl grėsmė kalno stabilumui kilusi nebuvo, o po liūties pakartotinai apžiūrėjus visus kalno šlaitus, kitų grunto deformacijų nėra fiksuojama.

Nedidelė nuošliauža įvyko po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Pasak muziejaus, tokio pobūdžio nuošliaužos įvyksta itin staigiai, o jų stabdymas sunkiai įmanomas.

„Supiltinis gruntas ilgalaikių darbų metu būtų vis tiek šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – teigiama pranešime.

Muziejus nurodo, jog yra sudaryta ilgalaikė avarinių darbų sutartis, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius. Darbai vykdomi pagal galiojančią ekstremaliąją situaciją.

Vis tik pabrėžiama, kad naujai fiksuota nuošliauža buvo nedidelė – apie devynių metrų pločio ir daugiau nei 20 metrų ilgio.

„Lietingu laikotarpiu arba vasarinių liūčių metu dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti pokyčius“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet jau yra pasirašęs preliminarią sutartį dėl galutinių Gedimino kalno pietrytinės dalies sutvarkymo darbų su įmone „Rekreacinė statyba“.

Darbai turėtų užtrukti trejus metus ir kainuoti apie 13,4 mln. eurų, tačiau muziejus šiuo metu derasi su ministerijomis dėl šio projekto finansavimo.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.