AFP-BNS

Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai, gebantys rašyti el. laiškus ir kompiuterio kodus, versti, organizuoti keliones ar siūlyti dovanų idėjas, dabar yra lengvai prieinami, todėl natūralu, kad žmonėms kyla klausimų, ar žmonių protiniai gebėjimai nenukentės dėl to, kad mažiau naudosime savo nuosavas smegenis.

Dabar pakanka paprastos užklausos, kad gautumėte informacijos iš „ChatGPT“ ar „Claude“, o šių technologijų poveikis jaučiamas mokyklose ir universitetuose, darbo vietose – nuo biurų iki teismo salių – ir mūsų asmeniniame gyvenime.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kognityvinių užduočių perdavimas dirbtiniam intelektui gali turėti žalingų pasekmių. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač didelis pavojus kyla žmogaus atminčiai bei sprendimų priėmimo ir kritinio mąstymo gebėjimams.

Vienas amerikiečių ir britų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1222 žmonės (jis vis dar vertinamas recenzentų), parodė, kad DI įrankių naudojimas sprendžiant aritmetikos ar teksto suvokimo užduotis trumpalaikiu laikotarpiu pagerino dalyvių rezultatus, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu pablogino jų rezultatus ir sumažino norą toliau bandyti, kai šių įrankių nebuvo galima naudoti.

„Šie rezultatai kelia ypatingą susirūpinimą, nes atkaklumas yra pagrindinis įgūdžių įgijimo elementas ir vienas iš stipriausių ilgalaikio mokymosi rodiklių“, – rašė autoriai.

DI gebėjimas greitai pateikti atsakymus į įvairiausius klausimus „atima mokymosi galimybes“ iš vartotojų, teigė straipsnio pagrindinė autorė, Karnegio Melono universiteto doktorantė Grace Liu.

„Ypatingą susirūpinimą dėl DI kelia tai, kad tai nėra įrankis, skirtas vienai konkrečiai veiklos rūšiai. Tai yra kažkas, kas gali būti naudojama beveik bet kokioje intelektualinėje, mąstymo ar kognityvinėje veikloje“, – teigė ji.

Pasak jos, šios technologijos prisitaikymas prie įvairių problemų rūšių išskiria ją iš ankstesnių kompiuterizuotų pagalbinių priemonių. Pavyzdžiui, elektroniniai skaičiuotuvai galbūt padėjo vartotojams spręsti lygtis, tačiau metodo ir mąstymo procesą paliko žmogaus rankose.

Energijos taupymas

Vienas 2025 metais Masačusetso technologijų instituto (MIT) atliktas tyrimas tapo labai populiarus dėl savo išvadų, kad studentai, naudojantys generatyvinį DI rašiniams rašyti, turėjo prastesnį kritinio mąstymo gebėjimą.

Kiti tyrimai patvirtino šią išvadą, atkreipdami dėmesį į reiškinį, kurį imta vadinti „kognityviniu perkėlimu“ – ar net „kognityviniu pasidavimu“.

„Žmonės turi stiprią tendenciją taupyti energiją, – sakė Prancūzijos valstybinio Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) socialinės ir kognityvinės psichologijos tyrėjas Johannas Chevalere’as (Johnas Ševaleras). – Kasdieniame gyvenime dažnai naudojame strategijas, kurios leidžia greičiau pagauti esmę, nebūtinai skirdami laiko išsamiai išnagrinėti informaciją, kurią turime apdoroti, nes tai gali būti kognityviu požiūriu brangu.“

Generatyvinio DI naudojimas galėtų sustiprinti šią tendenciją, teigė jis.

„Jei yra veiklos, kurių niekada nevykdote, smegenys – kurios veikia taupydamos energiją – nesivargins išlaikyti nenaudojamų ryšių“, – pabrėžė ekspertas.

Skatinimas mąstyti

Reaguodami į kritiką generatyvinio DI kūrėjai pradėjo į savo modelius diegti vadinamąsias „sokratines“ funkcijas, kurios kol kas daugiausia skirtos studentams. Šiame režime pokalbių robotai ne tik pateikia atsakymą, bet ir siūlo užuominas bei užduoda klausimus, kad paskatintų vartotojus mąstyti. Pavyzdžiui, „mokymosi režimas“, įdiegtas „OpenAI“ sukurtame „ChatGPT“ robote, arba „vadovaujamas mokymasis“ yra „Google“ sukurtame „Gemini“.

JAV programinės įrangos milžinas „Microsoft“ pranešė AFP, kad į savo „Copilot“ modelius įdiegė įspėjimus apie klaidų riziką.

DI taip pat primena vartotojams patikrinti jo pateiktą informaciją, ir tai tik viena iš kelių priemonių, skirtų užtikrinti, kad žmonės aktyviai ir kritiškai vertintų jo atsakymus.

„Pernelyg didelio kognityvinio krūvio perkėlimo rizika yra reali, ypač jei DI naudojama automatizuoti užduotis, kurios taip pat yra vertingos įgūdžiams ugdyti“, – teigia „Microsoft“ ir priduria, kad vartotojai turi būti mokomi teisingai naudotis šiais įrankiais.

Mokslininkai sutinka, kad kol kas trūksta didelio masto ilgalaikių tyrimų, kurie leistų įvertinti tikrąjį naujosios technologijos poveikį žmogaus smegenims. Kol tokių tyrimų nėra, „nuo mūsų pačių priklauso, ar naudosime DI protingai“, sakė J. Chevalere’as.

„Prisitaikysime prie šios technologinės revoliucijos taip pat, kaip prisitaikėme prie ankstesnių“, – pridūrė jis.