AFP/BNS/Tie2.lt
Graikijos senovinėje Olimpijos vietovėje antradienį bus įžiebta 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių ugnis ir prasidės Olimpinio deglo estafetė.
Tikimasi, kad mažame Peloponeso miestelyje Pietvakarių Graikijoje, kur 776 m. pr. Kr. įvyko pirmos žinomos olimpinės žaidynės ir kur kas dvejus metus rengiama ugnies įžiebimo ceremonija vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms, dalyvaus šimtai aukšto rango pareigūnų ir žiūrovų.
Pirmą kartą po to, kai dėl COVID-19 pandemijos 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnies įžiebimo ceremonijose ir kituose renginiuose buvo sumažintas renginių skaičius, žiūrovai galės dalyvauti šių metų deglo estafetės renginiuose.
Pirmadienį per repeticiją graikų aktorė Meri Mina (Mary Mina) tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmajam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntuskui (Stefanos Ntouskos).
Šis deglas bus naudojamas kaip atsarginis variantas, jei dėl antradienį prognozuojamo debesuotumo nepavyktų veidrodžiu įžiebti ugnies.
Per tradicinę ceremoniją, kurioje dalyvaus Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas), saulės spinduliai įžiebs ugnį 2 600 metų senumo deivės Heros šventykloje, antikinės Graikijos olimpinių žaidynių lopšyje.
Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera (Ameli Udėja-Kastera) ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo) taip pat dalyvaus ceremonijoje.
„Girdime gamtą, lapų ošimą, tvyro šventa tyla“, – valstybinei televizijai ERT sakė olimpinės ugnies ceremonijos choreografė ir meno vadovė Artemis Ignatiju (Artemis Ignatiou).
„Būna akimirkų, kai jaučiamės tarsi pakibę virš žemės. Tai tarsi kelionė laiku atgal“, – sakė ji.
Olimpinį himną atliks amerikiečių mecosopranas Joyce DiDonato (Džois Didonato).
Olimpinio deglo idėja kilo iš senovės graikų apeigų, kai per visą senovės olimpinių žaidynių šventę degdavo šventoji ugnis. Ši tradicija buvo atgaivinta 1936-ųjų Berlyno žaidynėse.
Pasak šaltinių Graikijoje, į pensiją išėjusi prancūzų plaukikė Laure Manaudou (Lor Manadu), 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį, turėtų tapti pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje.
Per 11 dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nueis 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.
Ugnį gabens laivu
Balandžio 26 dieną olimpinė ugnis bus perduota 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame Panathinaiko stadione, kuriame 1896 metais vyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.
Į ceremoniją pakviesta 89-erių graikų dainininkė Nana Muskuri (Nana Mouskouri), kurios dainų klausėsi visas pasaulis.
Balandžio 27-ąją didingas XIX amžiaus trijų stiebų laivas „Belem“ pradės gabenti ugnį. Laivas buvo nuleistas į vandenį praėjus vos kelioms savaitėms po 1896-ųjų Atėnų žaidynių.
Prancūzijos istoriniu monumentu laikomas „Belem“ beveik du dešimtmečius vykdė prekybines keliones į Braziliją, Gajaną ir Karibų jūros regioną.
Tikimasi, kad laivas į Marselį atplauks gegužės 8 dieną.
Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos teritorijas.
Per 12 tūkst. km kelionę per žemyninę Prancūziją ir Prancūzijos užjūrio teritorijas Karibų jūros regione, Indijos vandenyne ir Ramiajame vandenyne deglas pabuvos 400 miestų ir dešimtyse turistų lankomų vietų.
Liepos 26 dieną jis taps Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu. Olimpiados atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne pagrindiniame žaidynių stadione.