AFP-BNS
Japonija trečiadienį paminėjo 80-ąsias atominio bombardavimo Hirošimoje metines per ceremoniją, primenančią pasauliui apie katastrofos siaubą.
Ceremonijos dalyviai 8 val. 15 min. vietos (2 val. 15 min. Lietuvos) laiku tylos minute pagerbė akimirką, kai JAV bombonešis „Enola Gay“ 1945 metų rugpjūčio 6 dieną numetė pirmąją atominę bombą, vadinamą „Mažylis“ („Little Boy“) ant vakarinio Japonijos miesto.
Karštą vasaros rytą šimtai juodai apsirengusių pareigūnų, studentų ir katastrofą išgyvenusių žmonių padėjo gėlių prie memorialinio paminklo. Fone matėsi kupolo formos pastato griuvėsiai, primenantys apie siaubingus įvykius.
Hirošimos meras Kazumi Matsui (Kadzumis Macujis) savo kalboje įspėjo apie „pasaulyje sparčiai augančią karinės galios stiprinimo tendenciją“, atsižvelgiant į Rusijos invaziją Ukrainoje ir chaosą Artimuosiuose Rytuose.
„Šie įvykiai akivaizdžiai ignoruoja pamokas, kurias tarptautinė bendruomenė turėjo išmokti iš istorijos tragedijų“, – sakė jis.
„Jie grasina sugriauti taikos kūrimo struktūras, kurias tiek daug žmonių taip sunkiai stengėsi sukurti“, – pabrėžė meras.
Hirošimoje dėl sprogimo, nuo patirtų sužalojimų ir radiacijos iš viso žuvo apie 140 tūkst. žmonių.
Po trijų dienų dar 74 tūkst. žmonių žuvo Nagasakyje. Japonijos imperija 1945 metų rugpjūčio 15 dieną paskelbė kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare.
„Žmonės vis dar kenčia“
Šiandien Hirošima yra klestintis metropolis, kuriame gyvena 1.2 mln. žmonių, tačiau daugelio žmonių atmintyje prisiminimai apie branduolinį bombardavimą tebėra gyvi.
Ceremonijos išvakarėse žmonės pradėjo rikiuotis į eilę, kad galėtų pagerbti aukas prie paminklo.
Ankstų trečiadienio rytą artimųjų per ataką netekusios šeimos taip pat atėjo pasimelsti.
Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti 96-metė Yoshie Yokoyama (Joši Jokojama), atvykusi su anūku, žurnalistams papasakojo, kad jos tėvai ir seneliai tapo branduolinio bombardavimo aukomis.
„Mano senelis mirė netrukus po bombardavimo, o tėvas ir motina mirė susirgę vėžiu. Mano uošviai taip pat mirė, todėl mano vyras, grįžęs iš karo, jų daugiau nepamatė“, – prisiminė ji.
„Žmonės vis dar kenčia“, – pridūrė ji.
Trečiadienį vyksiančioje ceremonijoje dalyvavo 120 valstybių ir regionų, įskaitant pirmą kartą atvykusius Taivano bei Palestiniečių Autonomijos atstovus.
Pernai Nobelio taikos premiją pelniusi Japonijos pilietinė organizacija „Nihon Hidankyo“ atstovauja vis mažėjančiam išgyvenusiųjų, japoniškai vadinamų hibakusha, skaičiui.
Japonijos sveikatos ministerijos duomenimis, kovą gyvi buvo 99 130 branduolinę ataką išgyvenę žmonės, kurių vidutinis amžius buvo 86 metai.
„Noriu, kad užsienio šalių atstovai aplankytų taikos memorialinį muziejų ir suprastų, kas įvyko“, – prieš minėjimus vietos žiniasklaidai sakė vienas iš „Nihon Hidankyo“ vadovų Toshiyuki Mimaki (Tošijukis Mimakis).
Popiežius Leonas XIV sakė, kad „šiais laikais, kai visame pasaulyje auga įtampa ir daugėja konfliktų“ Hirošima ir Nagasakis išlieka „gyvais priminimais apie gilų siaubą, kurį sukėlė branduoliniai ginklai“.
Jaunesnioji karta
Šie išpuoliai yra vienintelis atvejis, kai karo metu buvo panaudotos atominės bombos.
80-metis Kunihiko Sakuma (Kunihikas Sakuma), kuris per branduolinį bombardavimą buvo kūdikis, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi, jog galiausiai pasaulis bus be branduolinių ginklų.
„Jaunoji karta sunkiai dirba, kad tai pasiektų“, – sakė jis prieš ceremoniją.
Tačiau sausį žurnalas „The Bulletin of Atomic Scientists“ pranešė, kad Pasaulio pabaigos laikrodis rodo vos 89 sekundes iki vidurnakčio. Tai yra arčiausiai per visą jo 78 metų istoriją.
Šio laikrodžio rodomas laikas simbolizuoja civilizacijos nykimą – kuo arčiau vidurnakčio, tuo žmonija yra arčiau savęs sunaikinimo. Po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pasaulio pabaigos laikrodis rodė 90 sekundžių iki vidurnakčio.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, visame pasaulyje yra daugiau nei 12 tūkst. branduolinių galvučių, kurių didžiąją dalį, apie 90 proc., turi JAV ir Rusija.
SIPRI birželį įspėjo „apie naujų branduolinių ginklavimosi varžybų grėsmę tuo metu, kai ginklų kontrolės režimai yra smarkiai susilpnėję“, beveik visoms devynioms branduolinį ginklą turinčioms valstybės modernizuojant savo ginklų arsenalą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neseniai įsakė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus po ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Birželį K. Matsui paragino D. Trumpą apsilankyti Hirošimoje, kai JAV prezidentas birželį surengtus antskrydžius Irane prilygino 1945-ųjų katastrofai Hirošimoje.
„Man atrodo, kad jis iki galo nesupranta atominės bombos realybės, kuri, jei bus panaudota, atims gyvybes daugeliui nekaltų piliečių, nesvarbu, ar jie yra draugai, ar priešai, ir sukels grėsmę žmonijos išlikimui“, – tuomet sakė K. Matsui.
