,,Business Insider”
Dauguma imigrantų persikėlė į Dubajų dėl saulės ir prabangos, tačiau vėliau dirba daugiau nei bet kas pasaulyje, teigiama Business Insider straipsnyje.
„Aš netgi bėgimo takelyje naudoju savo darbo telefoną, kad atlikčiau barjerinius pasirinkimo sandorius (finansinis produktas, plačiai paplitęs aktyvų valdymo srityje),“ – pasakojo Nikas Fowleris, 33 metų britas, kuris prieš dvejus metus persikėlė į Jungtinius Arabų Emyratus. „Kartais tai gali atrodyti šiek tiek juokingai.“
Jis priklauso milijonams užsieniečių, kuriuos Dubajus traukia savo klimatu, neapmokestinamomis pajamomis ir prabangiu gyvenimo būdu. Tačiau kartu su privalumais kyla ir rimtų iššūkių, pagrindinis iš jų – pernelyg ilgos darbo valandos.
LAIKAS, SKIRTAS DARBUI
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, JAE užima antrąją vietą pasaulyje pagal vidutinį darbo valandų skaičių vienam dirbančiajam. Vidutiniškai darbuotojai čia praleidžia 50,9 valandos per savaitę, kas smarkiai viršija 38 valandas JAV ir 35,9 valandos Jungtinėje Karalystėje.
Fowlerio darbo diena paprastai prasideda 8:00 ir baigiasi apie 18:30. Pietūs dažniausiai valgomi prie darbo stalo. Ir net baigus pagrindinę darbo dieną, jo darbas dažnai tęsiasi:
„Buvau pasimatyme, kai man reikėjo siųsti elektroninius laiškus,“ – pasakojo jis. – „Ir kolegos man skambindavo, kai vakarieniaudavau.“
PRABANGA UŽ DIDELĘ KAINĄ
Patrikas Jamesas, 32 metų britas, prieš šešerius metus taip pat persikėlė į Dubajų, suviliotas finansinių galimybių. Darbas mokytoju Dubajuje suteikė jam atlyginimą, kuris buvo dvigubai didesnis nei Londone.
Tačiau jo darbo valandos išaugo iki 12–14 valandų per dieną, o bendrai jis dirbo apie 50 valandų per savaitę. Šis darbo tempas pradėjo daryti įtaką asmeniniam gyvenimui:
„Mano vaikui dabar dveji,“ – sako Jamesas. „Aš jo nematydavau. Aš išeidavau iš namų – jis miegodavo, aš grįždavau namo – jis jau miegodavo.“
Nepaisant didelių aukų, finansinės naudos ir galimybės turėti prabangias atostogas, tam tikrą laiką atrodė pateisinamos. Tačiau galiausiai Jamesas pakeitė savo gyvenimą, pereidamas prie nuotolinio darbo, kuris leido jam pačiam nuspręsti savo darbo grafiką.
KONKURENCIJA DARBO RINKOJE
Pasak profesorės Fionos Robson iš Dubajaus Heriot-Watt universiteto, JAE darbo rinkoje pasiūla dažnai viršija paklausą:
„Tai gali lemti išskirtinių galimybių praradimą užsieniečiams, jei juos lengva pakeisti, ypač jei specialūs įgūdžiai nėra kritiškai svarbūs įdarbinimo etape,“ – paaiškina ji.
Eiger Nocheda, filipinietė, dirbusi pardavimų srityje Dubajuje septynis metus, prisimena, kaip jai teko dirbti ilgiau nei nustatyta dėl per didelių lūkesčių:
„Jie nesakys „ne“, jei jums patinka pervargti,“ – sako ji. „Jei norite likti po šeštos, tai priklauso nuo jūsų. Jei dirbate šeštadienį, jie nesakys: „Oi, kodėl tu čia? Jums reikia eiti namo.“
Nocheda galiausiai nusprendė persikelti į Italiją, kur, jos nuomone, darbo kultūra yra subalansuotesnė.
AUKŠTO KONTEKSTO KULTŪRA
Rizvanas Takhiras, Rochesterio technologijos instituto profesorius, paaiškina, kad tokia intensyvi darbo kultūra susijusi su „aukšto konteksto kultūra“, kuri dominuoja JAE.
Priešingai nei vakarų šalyse, kur darbuotojai griežtai laikosi darbo valandų, JAE darbdaviai gali tikėtis, kad darbuotojai dirbs ilgiau ir atliks papildomas užduotis, net jei tai tiesiogiai nenurodoma.
„Ilgos darbo valandos dažnai yra giliai įsišaknijusios, ir daugelis užsieniečių jaučia spaudimą parodyti savo atsidavimą ir lojalumą per savo pasiekiamumą,“ – priduria Takhiras.
Nepaisant visų sunkumų, kai kuriems imigrantams gyvenimas Dubajuje tikrai atneša naudos. Nikas Fowleris sako, kad persikėlimas į JAE žymiai pagerino jo gyvenimą:
„Čia mano gyvenimas geresnis nei Londone,“ – sako jis. Darbas Dubajuje leido jam nusipirkti sportinį automobilį, gyventi patogiai ir keliauti po pasaulį.
Tačiau daugeliui kyla klausimas: ar verta aukoti asmeninį gyvenimą dėl finansinės sėkmės?