AFP-BNS
Metinė infliacija Turkijoje liepą šoktelėjo nuo 38,2 proc. mėnesiu anksčiau iki 47,83 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Naujasis infliacijos rodiklis, kuris atitiko rinkos lūkesčius, paskelbtas praėjus savaitei po to, kai centrinis bankas daugiau kaip dukart – nuo 22,3 proc. iki 58 proc. – padidino infliacijos metų pabaigoje prognozę.
Oficialus infliacijos rodiklis, kuris nepriklausomiems ekonomistams daug metų kelia abejonių dėl savo tikrumo, pernai spalį pasiekė 85 proc. lygį – aukščiausią per daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau paskesniais mėnesiais nuosekliai mažėjo.
Visgi centrinis bankas ir ekonomistai prognozavo, kad nuo liepos infliacija vėl pradės kilti.
Liepą, palyginti su birželiu, vartotojų kainos šalyje pakilo beveik 9,5 proc., parodė valstybinės statistikos tarnybos TUIK duomenys.
Tuo tarpu nepriklausomi ekonomistai iš grupės ENAG, kurie abejoja oficialiais duomenimis, paskelbė atskirą tyrimą, kuriame nurodė, kad metinė infliacija liepą siekė 122,88 procento.
Praėjusią savaitę įvykusioje debiutinėje spaudos konferencijoje naujoji centrinio banko vadovė Hafize Gaye Erkan (Hafizė Gajė Erkan) pareiškė, kad dėl kylančio liros kurso ir fiskalinių priemonių infliacija „laikinai“ padidės.
Vadovaujant buvusiai „Goldman Sachs“ ir „First Republic Bank“ aukšto rango darbuotojai, centrinis bankas jau du kartus padidino savo palūkanų normas, pakėlęs jas nuo 8,5 iki 15 procentų.
„Akivaizdu, kad palūkanų normų didinimas tėra tik viena dalis Turkijoje šiuo metu vykstančių naujų politikos pokyčių ir kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas bus laipsniškas“, – pažymėjo konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas (Liamas Pyčas).
„Manome, kad norint išlaikyti investuotojų pasitikėjimą, bazinę palūkanų normą iki metų pabaigos reikia padidinti iki maždaug 27,5 proc.“, – sakė jis.
Ekonomistai palankiai įvertino prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) atsigręžimą į tradiciškesnę ekonomiką, nors jis vis dar mano, kad didelės palūkanų normos skatina vartotojų kainų kilimą, užuot skatinusios infliaciją mažėti.
2021 metais jis pradėjo spausti centrinį banką bet kokia kaina mažinti skolinimosi normas ir taip sukėlė didžiausią infliacijos spiralę per visą savo valdymo laikotarpį.
Tačiau po perrinkimo R. T. Erdoganas pareiškė, kad leis savo komandos ekonomikos grupei, į kurią įeina H. G. Erkan ir finansų ministras Mehmetas Simsekas, imtis priemonių šalies problemoms spręsti.
