AFP-BNS

Iranas anksti pirmadienį paleido raketų į Izraelį ir Persijos įlankos regiono valstybes, naujuoju savo aukščiausiuoju lyderiu paskyręs Mojtabą Khamenei (Modžtabą Chamenėjų).

Jis pakeitė per JAV ir Izraelio smūgius karo pradžioje žuvusį savo tėvą ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų), nepaisant JAV ir Izraelio grasinimų taikytis ir į jį.

Praėjus devynioms dienoms po JAV ir Izraelio smūgių, per kuriuos žuvo A. Khamenei, o Artimieji Rytai paniro į karą, Irano dvasininkai išrinko trečiąjį nuo 1979 metų Islamo revoliucijos šalies aukščiausiąjį lyderį.

Izraelis pradėjo naują atakų bangą, šį kartą nusitaikydamas į centrinio Irano infrastruktūrą. Besiplečiantis karas sukėlė akcijų biržų nuosmukį, o naftos kainos, baiminantis tiekimo sutrikimų, šoktelėjo 30 procentų.

Saudo Arabija perėmė bepiločius orlaivius, skridusius vieno rytinio naftos telkinio link, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) bei Kuveitas pranešė apie raketų atakas. Bahreine kaukė pavojaus sirenos.

Apie M. Khamenei paskyrimą pranešė Irano valstybinė televizija – diktorius šalia naujojo 56 metų lyderio nuotraukos iškilmingai perskaitė 88 narių Ekspertų tarybos pareiškimą.

M. Khamenei „paskirtas ir pristatytas kaip trečiasis šventosios Irano Islamo Respublikos sistemos vadovas, remiantis ryžtingu gerbiamų Ekspertų tarybos atstovų balsavimu“, teigiama pareiškime.

Dvasininkų taryba nurodė „nė minutei nedvejojusi“ rinkdama naują vadovą, nepaisant „nusikalstamos Amerikos ir piktojo sionistinio režimo brutalios agresijos“.

Valstybinė žiniasklaida vėliau parodė sviedinį, kuris turėjo būti paleistas į Izraelį ir ant kurio buvo užrašyta: „Jūsų paslaugoms, sejidai Mojtaba“.

Sejido garbės titulas žymi, kad asmuo laikomas pranašo Muhammado (Muhamado) palikuoniu.

Karas prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Irano saugumo pajėgos numalšino visoje šalyje vykusius protestus prieš vyriausybę. Per protestų malšinimą žuvo tūkstančiai žmonių. Jaunesnysis Khamenei laikomas griežtosios linijos šalininku, tęsiančiu tėvo politiką netoleruoti jokio nepritarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau atmetė M. Khamenei kandidatūrą pavadindamas jį „lengvasvoriu“, o sekmadienį dar kartą pabrėžė, kad turėtų turėti balsą skiriant naują Irano lyderį.

„Jei jis negaus mūsų pritarimo, jis ilgai neišsilaikys“, – sakė D. Trumpas televizijai „ABC News“ dar prieš paskelbiant naujieną apie M. Khamenei paskyrimą.

Izraelio gynybos ministras praėjusią savaitę perspėjo, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis taps taikiniu, o kariuomenė pažadėjo persekioti bet kurį naują Irano lyderį.

Naftos kainų šuolis

Iranui pradėjus smūgius naftos turtingoms kaimynėms Persijos įlankos regione, neperdirbtos naftos kaina pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš ketverius metus perkopė 100 JAV dolerių (86,5 euro) už barelį ribą.

D. Trumpas neteikė reikšmės kainų šuoliui, kuris JAV yra politiškai opus klausimas, pavadindamas tai maža kaina už Irano branduolinės programos grėsmės pašalinimą.

Tačiau pirmadienį smuko rinkos Azijoje, kur pagrindinės ekonomikos – Japonija ir Pietų Korėja – yra itin priklausomos nuo energijos išteklių importo.

Pademonstruodamas, kad JAV nesitiki greitos karo pabaigos, Valstybės departamentas nurodė savo nebūtiniems darbuotojams palikti Saudo Arabiją. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai dronas smogė JAV ambasadai Rijade.

Tvyrant nežiniai dėl karo trukmės, D. Trumpas leidiniui „Times of Israel“ teigė, kad bet koks sprendimas dėl karo veiksmų nutraukimo bus priimtas bendrai su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu).

„Manau, kad tai abipusis reikalas (…), tam tikra prasme. Mes kalbamės. Sprendimą priimsiu tinkamu laiku, tačiau bus atsižvelgta į viską“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar jis vienas priims sprendimą.

Mažai kas tikisi esminių pokyčių valdant jaunesniajam Khamenei – dvasininkui, palaikančiam glaudžius ryšius su įtakinga Irano karine jėga – Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC).

Gvardija skubiai išreiškė paramą naujajam lyderiui, kuris pareigas perima turėdamas gerokai mažiau patirties nei jo tėvas. Pastarasis buvo dirbęs prezidento poste valdant pirmajam aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ruhollah Khomeini (Ruholai Chomeiniui).

Gvardijos pranešime teigiama, kad pajėgos yra „pasirengusios visiškam paklusnumui ir pasiaukojimui vykdant dieviškuosius naujojo lyderio įsakymus“.

Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pareiškė, kad naujojo lyderio paskyrimas „užtikrins nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Ministro vadovaujami Irano diplomatai deklaravo ištikimybę M. Khamenei.

„Įnirtingi susirėmimai“

Kelių frontų karas pirmadienį suintensyvėjo Libane, kur Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ pranešė kovojanti su Izraelio pajėgomis, 15 sraigtasparnių atskridusiomis per Sirijos sieną ir išsilaipinusiomis Rytų Libane.

Libanas į Artimųjų Rytų karą buvo įtrauktas praėjusią savaitę, kai „Hezbollah“ užpuolė Izraelį, reaguodama į A. Khamenei nužudymą.

„Hezbollah“ teigė, kad jos kovotojai „atakavo sraigtasparnius ir infiltruotas pajėgas atitinkamais ginklais“ ir kad konfrontacija tęsiasi.

Libano valstybinė naujienų agentūra anksčiau pranešė apie „įnirtingus susirėmimus“ aplink Nabi Šito miestelį, kur per Izraelio operaciją savaitgalį žuvo 41 žmogus.

Sekmadienį Izraelis smogė viešbučiui Beiruto centre, taikydamasis į penkis IRGC užsienio operacijų padalinio „Quds“ vadus, kurie ten dalyvavo susitikime.

Libano sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per smūgį Beirute žuvo keturi žmonės, dar 10 buvo sužeisti.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, nuo karo pradžios per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 394 žmonės, tarp jų 83 vaikai ir 42 moterys.

Bahreino sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 32 žmones, sužeistus per naktinę Irano drono ataką Sitros saloje.

Tarp sužeistųjų yra 17-metė mergina, patyrusi sunkių galvos ir akių traumų, bei dviejų mėnesių kūdikis, sakoma pranešime.

Saudo Arabija sekmadienį pranešė, kad al Chardžo provincijoje nukritus sviediniui žuvo du žmonės, o dar 12 buvo sužeisti.

Irano sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį paskelbė, kad žuvo mažiausiai 1 200 civilių, o dar apie 10 000 buvo sužeista. Naujienų agentūra AFP šių skaičių negalėjo nepriklausomai patvirtinti.

Izraelio valdžios duomenimis, per Irano raketų atakas žuvo 10 žmonių. Kariuomenė pranešė, kad Libane žuvo du kariai.