BNS/Giedrius Gaidamavičius

Statant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgą žemės sklypų bei statinių išpirkimui preliminariai reikės 4,68 mln. eurų, numato projekto specialusis planas, kurį dar tvirtins Vyriausybė.

„Preliminari lėšų, kurios būtų reikalingos paimant visuomenės poreikiams žemės sklypus, pastatus ir statinius, suma yra 4,682 mln. eurų. Tikslus lėšų poreikis bus nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu, atlikus turto vertinimo procedūras“, – nurodo Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Susisiekimo ministerija.

Dokumente taip pat nurodoma, jog Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029 metų rugpjūčio vidurio, tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, panaudojant apie 39,1 hektaro plotą, taip pat 323 pastatus, kurie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Vyriausybės nutarimo projektas apima plano įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.